Skiepai ir gydymas, jei keturkojis susirgs, – taip pat prieglaudos rūpestis. Augintinį gauti tokiomis sąlygomis nori ir kitų miestų gyventojai, bet projekte gali dalyvauti tik vilniečiai.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Vilnietė Birutė svečius pasitinka su mažiau nei savaitę su ja gyvenančia kalyte Mila. Nors Birutės kompanionei apie devynerius metus, bet kartais ji elgiasi kaip jauniklė.
„Vakar kai ji išsidūko vienu momentu, tai lakstė kaip jaunuolė. Pirmyn, atgal, užkliuvo, pareina, kamuolį pametė, mes palindom po lova, ieškojom to kamuolio“, – pasakoja Birutė.
Birutė sako visą gyvenimą gyvenusi su šunimis. Kai neteko paskutinio, jau po mėnesio pradėjo ieškoti naujo.
„Kaip gyventi be nieko, juk kažkuo tai reikia rūpintis. Kažką mylėti reikia, nu ir sugalvojau“, – teigia vilnietė.
Pirmas vizitas į prieglaudą nebuvo sėkmingas.
„Naujojoj Vilnioj susitarėm tokį gražų šuniuką jau viskas, ir staiga manęs klausia, o tai kiek jums metų, kad dar šunės reikia ir aš supratau, nes jin pasakė: jūs žinokit, atgal nepriimsim, jeigu jums kas nors nutiks“, – pasakoja moteris.
Pagal pasą energingai senjorei 83-eji, bet ji šio skaičiaus nesureikšmina. Išgirdusi, kad Vilniaus savivaldybė pagal projektą „Senjoras senjorui“ pensininkams atiduoda augintinius aprūpindama maistu ir, jei susirgs, pasirūpins gydymu, Birutė nuvažiavo į prieglaudą ir ten išsirinko Milą.
„Aš jos neimti negalėjau, iš pradžių galvojau, mažytė tokia visiškai, bet aš negalėjau, grįžau namo, ir visą laiką mačiau ją. Mažutę tokią. Kaip patogu man dabar, pavyzdžiui, man atsitinka kokia nelaimė, juk metukų jau nemažai, atsitinka nelaimė, jie paima atgal šuniuką“, – tikina Birutė.
Senjorams atidavė 7 gyvūnus
Pagal projektą senjorams globos namai per mėnesį atidavė 5 kates ir 2 šunis. Žmonės mieliau renkasi kates, nes vedžioti nereikia ir mažiau rūpesčio.
„Skambučių sulaukiam bene kiekvieną dieną. Buvo kuriozinė istorija, kai skambino iš Klaipėdos senjorė, kuri norėjo taip pat pasiimti laikinai globai gyvūną, deja, mes paslaugas teikiam tik Vilniaus mieste“, – teigia Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė.
Beje, viena senjorė neapsikentusi katino išdaigų jį grąžino į prieglaudą ir ši be kalbų priėmė – nori, kad gerai jaustųsi tiek augintiniai, tiek jų šeimininkai.
„Žmonės didžiojoje daly yra netekę savo antrų pusių, jie jaučiasi vieniši, jie nori tos šilumos. Nori su kažkuo pabūt, pabendraut“, – pasakoja A. Žėbienė.
Dabar namų nekantriai laukia 40 kačių ir 60 šunų, aptvare dūksta keli nedideli haskiai, bet jų senjorams, net jei norėtų, prieglauda neatiduos – augintinis, anot direktorės, turi tikti senjorui.
„Turėjom vieną senjorę, kuri išsirinko nemažą šunelį ir tikrai labai judrų, mes su ja kalbėjomės, to gyvūno neatidavėm“, – sako gyvūnų globos namų vadovė.
Globos namų direktorė tikisi, kad senjorė išsirinks kitą, ramesnį augintinį, nes bijo, jog judrus šuo išdykaudamas šeimininką gali ir parversti.
Neretai žmonės ieško panašaus augintinio į tą, kokį jau kažkada turėjo. Pagal projektą augintinį su išlaikymu galima gauti sulaukus 65-erių.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
