„Lietuva, Latvija ir Estija, norėdamos sėkmingai konkuruoti globaliame medicinos turizmo sektoriuje, galėtų save pristatyti ir reklamuoti kaip vieną – Baltijos sveikatos turizmo regioną. Visos trys gali pozicionuotis kaip prieinamų, kokybiškų, saugių ir geros kainos-kokybės santykio sveikatos turizmo paslaugų šalimis. Trijų Baltijos valstybių sukauptas potencialas, patirtis ir žmogiškieji ištekliai yra labai svarbūs. Įsigaliojus Europos Sąjungos direktyvai dėl pacientų teisės į sveikatos priežiūros paslaugas užsienyje, vis aktualesnis- paslaugų kokybės klausimas“, - Seime vykstančioje Baltijos Asamblėjos konferencijoje „Baltijos jūros regiono bendros regioninio turizmo koncepcijos plėtra“ kalbėjo Birštono miesto merė, Lietuvos kurortų asociacijos prezidentė, socialdemokratė Nijolė Dirginčienė.
Pasak N. Dirginčienės, „Lietuvos kurortuose esantys natūralūs sveikatos veiksniai – gydomasis purvas, mineralinis vanduo, bioklimatas, vaistažolės, medus, druskų kambariai, gintaro terapija – kuria išskirtines sveikatinimo galimybes. Jos atveria plačias galimybes sveikatos turizme, kuris yra vienas iš sparčiausiai besivystančių turizmo sričių pasaulinėje rinkoje, - jo įplaukos kasmet išauga 35 proc.“.
„2011 metai Lietuvoje buvo pripažinti Sveikatos turizmo metais, 2013 metai – Sveikatingumo. Lietuvos Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje turizmo plėtros 2010-2013 metų programoje tarp keturių prioritetinių turizmo rūšių išskirtas ir sveikatos turizmas. Tikiu, kad 2014-2020 metų rengiamoje programoje išliks tie patys prioritetai. Sveikatos turizmo sąvoka pagrįstai sietina su „sveikatos palaikymo turizmu“, - sakė ji.
