Iškastinį kurą miestų katilinėse keičia biokuras, kurio naudojimas laikomas neutraliu klimato kaitos požiūriu. Lietuva per pastaruosius penkerius metus šioje srityje padarė nemažą progresą – auga biokuro naudojimas, didėja katilinių efektyvumas, o gyventojams mažėja sąskaitos už šildymą. Europos Komisija akcentuoja, kad alternatyvaus, vadinamojo antros kartos biokuro gamyba iš nemaistinių žaliavų, pavyzdžiui, šiaudų ar atliekų, nes jis išskiria gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei iškastinis kuras, ir toliau bus aktyviai skatinama. Nors didmiesčiai, išskyrus Šiaulius, šioje srityje itin palankiais rezultatais pasigirti kol kas negali, nors ir vykdomi įvairūs projektai, remiami Europos Sąjungos, gerosios patirties, rodančios, kad biokuro pasitelkimas gali būti puikus sprendimas, esama Ignalinoje, Molėtuose, Utenoje.
Valdas Vaičiūnas, Aplinkos ministerijos Miškų departamento vadovas, akcentuoja, kad pagreitį įgauna Biokuro birža, startavusi pernai. Šiemet šilumos tiekėjai biržoje turi įsigyti 30 proc. viso suvartojamo biokuro. „Dėl pernelyg šiltos žiemos šaltuoju sezonu biokuro poreikis buvo mažesnis, tačiau ir urėdijos, ir miškų savininkai jaučia, kad bendra biokuro tendencija Lietuvoje labai pozityvi. Be to, Europos Sąjunga tam skiria nemažai dėmesio – įvairiomis programomis skatinama biokatilinių plėtra, biokuro ruošos technikos ir įrangos įsigijimas. Tuose miestuose, kurie perėjo prie biokuro naudojimo savo katilinėse, šilumos kainos sumažėjo maždaug 30 proc.“, – apžvelgia V. Vaičiūnas.
Tai patvirtina sėkmingai biokurą savo katilinėse naudojančių miestų atstovai. „Ignalinos šilumos tinklai“ vadovas Mindaugas Lapėnas paklaustas, kaip pasikeitė situacija pradėjus naudoti biokurą, sako, jog anksčiau, naudojant iškastinį kurą, vienos kilovatvalandės savikaina buvo 32 centai, o dabar – 19 cnt. „Kai 1999 m. pradėjome naudoti biokurą, sunaudodavome apie 20 tūkst. kietmetrių. Ūkis nebuvo modernizuotas, o dabar, kai trasos pakeistos, įrengti šilumos punktai, kai vyksta renovacija – sunaudojame 14 tūkst. kietmetrių. Kiekiai dar turėtų mažėti, nes dar tik dalis namų renovuoti. Kai renovacija bus baigta, tikimės, jog naudosime 9 – 10 tūkst. kietmetrių, esant panašioms žiemoms kaip dabar“, – pažangiais sprendimais džiaugiasi M. Lapėnas.
Pastebima, kad pradėjus naudoti biokurą, esami katilai naudojami neefektyviai, nes per dideli jų pajėgumai. Iki 2020 m. Ignalinos mieste numatoma modernizuoti turimą katilinių įrangą.
Valstybinės institucijos, atsakingos už biokuro panaudojimo kiekių Lietuvoje patikina, kad ir didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune – vyksta aktyvūs darbai, leisiantys per artimiausius kelerius metus žymiai pagerinti situaciją biokuro naudojimo srityje. Manoma, jog 2020 – 2025 metais vietinio kuro poreikis išaugs ir sieks 1,5 milijono tonų naftos ekvivalento.
Šiuo metu brangiausiai už šilumą moka Kauno miesto gyventojai. Dėl nepakankamo biokuro katilinių pajėgumo dalis šilumos gaminama iš dujų. Inkaro ir Petrašiūnų biokatilinės, atidarytos metų pradžioje, prisidės prie dujų kiekio šildymo procese mažinimo. Kainomis stebina ir Prienai – čia 1 kW kainuoja 9,75 euro cento.
PBA duomenimis, biokuras privalo būti tvarus – miškai turi būti tvarkomi pagal tvarumo principus, naudojant jau nebesugeriančius, o priešingai, išskiriančius CO2 medžius energijai gaminti. Vietoj jų rekomenduojama auginti naujus anglies dioksidą sugeriančius medžius ir nenaudoti papildomo didžiulius CO2 kiekius išskiriančio iškastinio kuro.
