Šalis kol kas neišnaudoja šildymo pigesniu ir perspektyviu biokuru galimybių, ir tai lemia ne viena priežastis.
Kasmet Lietuvos miškuose susidaro apie pustrečio mlijono kietmetrių šakų, krituolių, kelmų ir kirtimo atliekų.
Ekspertų teigimu, išnaudojus iš pirmo žvilgsnio nenaudingus gamtos išteklius, pagerėtų kiekvieno namų ūkio finansinė situacija. Tokia galimybe kažkiek naudojasi ir Panevėžys.
Slypi lobiai
„Analizuojant biokuro gamybai reikalingų medžiagų panaudojimo statistiką, akivaizdu, jog tai perspektyvu. Kol kas biokurui panaudojama vos dešimtadalis miško atliekų, – teigia miškų valdymo bendrovės „Timbex“ biokuro plėtros direktorius Egidijus Gaidamavičius. – Preliminariais skaičiavimais, iš medienos atliekų pagamintu biokuru galima patenkinti pusę šalies centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio. Panaudojant miške susikaupusias medienos atliekas pasiekiama dviguba finansinė nauda: sumažėja šildymo sąskaitos, kartu nuo atliekų išvalytuose miško plotuose pasiekiami geresni ūkinės veiklos rezultatai.“
Jo teigimu, privatūs namų ūkiai jau dabar pusę šilumos pasigamina iš malkų. Tačiau kyla klausimas, kiek ji veiksmingai vartojama, nes dauguma individualių namų, kaip ir dauguma daugiabučių, yra energetiškai neefektyvūs.Pasak E. Gaidamavičiaus, Lietuvos miškuose kasmet susidarančių atliekų energetinė vertė – 5 TWh, arba pusė šalies centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio. Be to, šalies medelynai, jo tvirtinimu, kasmet priaugina iki 16 milijonų kubinių metrų medienos, o realiai panaudojama apie 6 milijonai kubinių metrų.„Be abejo, naudojant tik medienos atliekas šimtu procentų apšildyti biokuru visų įmonių ar butų nerealu – reikalingi ir kiek kitokie kompleksiniai kombinuoti sprendimai, pasitelkiant vėjo, saulės, geoterminį ar net tą patį šildymą elektra ar dujomis, kartu gaminant ir elektrą. Tačiau esamus lietuviškus išteklius reikia išnaudoti efektyviau“, – mano E. Gaidamavičius.
Gerokai pigiau
E. Gaidamavičiaus tvirtinimu, savivaldybės, kurios šildosi kūrendamos biokurą, energiją išgauna beveik trečdaliu pigiau nei šilumos tinklai, naudojantys gamtines dujas ar mazutą. Apskaičiuota, kad kūrenant vietinį biokurą šilumos kilovat-valandė atpinga apie 4–5 centus.„Tikslingos investicijos į medienos atliekų surinkimą ir išvežimą bei biokuro energetikos plėtrą jau padėjo sumažinti šildymo sąskaitas daugelyje šalies miestų ir miestelių. Tiesa, dar nežymiai“, – tvirtina „Timbex“ biokuro plėtros direktorius.
Tad dar yra kur padirbėti. Pavyzdžiui, Suomijoje už vieną kubinį metrą medienos atliekų gyventojui ar miškininkams mokama 7 eurų subsidija. Tad, įmonės vadovo manymu, valstybei reikėtų skatinti tiek privačių miškų savininkus, tiek urėdijas skirti daugiau dėmesio šakoms iš kirtaviečių prie kelių ištraukti, sandėliuojant ir dengiant specialia technologija.Kita vertus, jo teigimu, medienos atliekų paruošimas į kurą yra itin imlus darbui, o tai kartu pakelia kainą. Tad reikėtų mąstyti, kaip šį procesą padaryti patrauklų miškininkams. Šiuo metu esamoje rinkos kainodaroje paprasčiau malti menkavertę malkinę medieną.Pasak E. Gaidamavičiaus, remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vasario mėnesio duomenimis, 16 mažiausiai už šildymą mokančių savivaldybių bent 50 procentų šildymui naudojamo kuro yra biokuras. Ir šių savivaldybių šilumos tinklai priklauso savivaldybėms.Kadangi tai visuomeninė paslauga, šios įmonės nesiekia didelių pelnų gyventojų ir vartotojų sąskaita, uždirba ir nustatoma kaina tokia, kad dengtų veiklos sąnaudas, palaikytų techninius resursus geros būklės ir tik būtinoms investicijoms.
Įžvelgia nemažai pranašumų
E. Gaidamavičiaus manymu, dar geresnė padėtis Panevėžio krašte. „Panevėžio energija“, jo manymu, bene vieninteliai išlikę regioniniai šilumos tinklai, kurie apima net keletą rajonų. Jo teigimu, toks modelis leidžia optimizuoti valdymo sąnaudas, taupiau naudoti išteklius ir galutiniams vartotojams pateikti palankiausią kainą už šilumą visam regionui. Be to, šiluma čia gaminama iš įvairiausių šaltinių. Taip pat superkama perteklinė gamybos įmonių šiluma.Dabar daug kalbama, kad sumažinta elektros supirkimo kvota Panevėžio termofikacinei elektrinei.Pasak E. Gaidamavičiaus, sumažinus kvotą, generuosis nuostolis, kuris neišvengiamai bus įskaičiuotas į kainą. Tad šiluma regiono gyventojams ir vartotojams ne tik nepigtų, bet ir brangtų. Tokiu atveju, jo manymu, sąžininga būtų, jei pajamų skirtumas už kvotinę elektros energiją būtų padalijamas proprocingai pagal savivaldybių, kaip akcininkų, sprendimą tarp vartotojų, o dalis paliekama įmonei investicijoms išmokėti. Jis teigė matantis galimybes ne tik Lietuvai, bet ir Panevėžio regionui panaudoti vietinius lietuviškus atsinaujinančius resursus, užtikrinsiančius realią nepriklausomybę nuo vienintelio dujų tiekėjo, nes šiluma sudaro pusę viso šalies energijos balanso. Skaičiais tai būtų: iš 40 TWh bendro poreikio – 20 TWh šilumos energija, po 10 TWh elektra ir autokuras.
Gerokai daugiau
„Panevėžio energijos“ bendrovės atstovė spaudai Daiva Paulauskienė sako, kad pernai apie 37 procentus šilumos įmonė pagamino naudodama biokurą ir supirkdama šilumą iš nepriklausomų gamintojų. Pastaroji šiluma yra pigesnė, nei pasigamina patys. Likusią dalį sudaro kitoks kuras – gamtinės dujos, mazutas. Modernizavus du biokuro katilus, šiemet jau apie 52 procentus šilumos bus pagaminta deginant biokurą ir superkant šilumą iš nepriklausomų gamintojų. Tad biokuro bus gerokai daugiau.
„Tai į naudą, nes būsime mažiau priklausomi nuo gamtinių dujų“, – sako ji.Kartu specialistė priminė, kad kitais metais planuojamas antrasis plėtros etapas – ketinama turėti dar vieną biokuro katilą.D. Paulauskienės teigimu, sumažinus kvotą Panevėžio termofikacinei elektrinei, nežinia kaip bus. Esant mažesnei elektros kvotai, prarandama galimybė labiau mažinti šilumos kainą. Iš to pelno už elektrą 20 procentų įmonė gali skirti šilumos kainai mažinti. Kitais metais, jei bus nuostolinga veikla, situacija keisis, ir tai gali turėti įtakos 2014 metų šilumos kainai.
Daiva Savickienė
