timbex

Bendrovės Tauragės šilumos tinklai 33 mln. litų vertės sutartį su biokuro tiekėja "Timbex" gali tirti prokurorai - Generalinės prokuratūros prašoma įvertinti, ar nėra pagrindo viešajam interesui ginti. Tauragės šilumos tinklų vadovas ir „Timbex” kategoriškai neigia, kad biokuro kaina yra dukart didesnė nei vidutinė rinkos kaina.

Šalis kol kas neišnaudoja šildymo pigesniu ir perspektyviu biokuru galimybių, ir tai lemia ne viena priežastis. Kasmet Lietuvos miškuose susidaro apie pustrečio mlijono kietmetrių šakų, krituolių, kelmų ir kirtimo atliekų. Ekspertų teigimu, išnaudojus iš pirmo žvilgsnio nenaudingus gamtos išteklius, pagerėtų kiekvieno namų ūkio finansinė situacija. Tokia galimybe kažkiek naudojasi ir Panevėžys.

Vis daugiau miestų ir miestelių rengiasi deginti biokurą. Tiekėjai skaičiuoja, kad būsimą sezoną jo reikės bent pusantro karto daugiau nei praėjusį. Panevėžys, Klaipėda, Kaunas, Šiauliai, Alytus, Visaginas – tai miestai, kurie artėjantį sezoną šilumos iš biokuro gamins daugiau negu iki šiol, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Nesnaudžia ir mažesni miesteliai. Taigi biokuro reikės gerokai daugiau. „Žaliavos reikės 1,5 karto daugiau nei pernai.

Miškuose prasidėjo aukcionai pagal naujai patvirtintas Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles: rinkos dalyviai nuščiuvo – pardavimai muša kainų rekordus, tačiau neaišku, ar visi pinigai bus sumokėti, rašo „Verslo žinios“. Pagal naująsias taisykles, įmonė, aukcione įsigijusi miško sklypą ir perkanti jį išsimokėtinai, gali sklypu disponuoti, tačiau turi sumokėti tik 10 procentų – visiškai atsiskaityti privalo per 15 metų.

Neįprastai šilta spalio pabaiga ir lapkričio pradžia sujaukė įprastą gamtos režimą: dygsta grybai, iš naujo lyg pavasarį sprogsta pumpurai. Privačios miškų valdymo įmonės „Timbex“ vyriausiojo miškininko Andriaus Kertenio teigimu, neįprasta yra tai, kad Dzūkijos šiluose dar dygsta voveraitės, gausiai auga  žaliuokės. „Tai, kad kai kur dar dygsta voveraitės netikėta, - teigia A. Kertenis.

Dėl vieno didžiausių Lietuvos lobių - miškų ir medienos vėl kryžiuojasi ietys. Didžiųjų medienos perdirbimo bendrovių interesams atstovaujanti Medienos pramonės įmonių asociacija „Lietuvos mediena“ (LM) siekia, kad valstybės įmonės - miškų urėdijos medieną šios asociacijos įmonėms parduotų ne rinkos kaina, o pigiau ir tokios bei tiek, kiek toji asociacija reikalauja. „Lietuvos žinių teigimu“, praėjusią vasarą įsiplieskusios, vėliau trumpam aprimusios, dabar aistros vėl užvirė.