Daugelyje senos statybos daugiabučių namų Lietuvoje susiduriama su vamzdžių užkalkėjimo problema. Vamzdžių pralaidumą mažinančioms kalkių nuosėdoms rinktis ypač geras sąlygas sudaro šiltas (didesnės nei 40 laipsnių temperatūros) vanduo, todėl dažniau bėdų kyla dėl karšto vandens ir šildymo sistemų vamzdžių, šilumokaičių ir gyvatukų. Skaičiuojama, kad vos 0,2 mm kalkių apnašų šildymo sistemos efektyvumą sumažina net 10 proc.
Lietuvoje veikiančios Vokietijos biotechnologijų bendrovės „Bio-Circle Balticum“ vadovas Modestas Steponaitis stebisi, kad užkalkėjusių vamzdžių problema šalyje sprendžiama nebepralaidžius vamzdžius keičiant naujais, nors Europoje jau ne vieną dešimtmetį naudojamas efektyvus biotechnologijomis paremtas valymo būdas, sukurtas bendrovės „Vokietijos geležinkeliai“ (DB) užsakymu.
„Net ir keliasdešimties metų senumo plieninių vandentiekio vamzdžių nereikia keisti, užtenka juos išvalyti prijungus mobilias valymo sistemas, naudojančias biochemines priemones“, – sako „Bio Circle Balticum“ vadovas. Deja, Lietuvoje šis gerokai efektyvesnis ir mažesnį poveikį aplinkai turintis būdas naudojamas labai retai.
M. Steponaitis neatmeta galimybės, kad biotechnologinių sprendimų skvarbai į šalies daugiabučių ūkį trukdo gyventojų ir namų bendrijų nežinojimas apie alternatyvą, taip pat komercinis priežiūros ir remonto įmonių interesas keisti gyvatukų šilumokaičius ir vamzdynus, nes tai atneša daugiau pajamų nei jų valymas.
„Siekiant efektyvumo ir ekonominės naudos gyventojams bei mažinant poveikį aplinkai, seni vamzdžiai galėtų būti valomi ir įgyvendinant daugiabučių namų renovacijos projektus, tačiau iki šiol rengiamuose investiciniuose projektuose siūlomos tik dvi alternatyvos – keisti probleminius vamzdžius arba nesiimti jokių veiksmų. Net nenumatoma galimybė užkalkėjusius vamzdžius išvalyti“, – sako biotechnologijų įmonės atstovas.
Anot jo, jei seni plieno vamzdžiai būtų valomi, o ne keičiami, valstybė iš dalies finansuodama daugiabučių namų renovaciją galėtų sutaupyti milijonus litų kasmet. Ši alternatyva renovaciją ar planinį daugiabučio namo remontą taip pat galėtų smarkiai atpiginti ir patiems gyventojams.
M. Steponaičio teigimu, pernelyg senamadiškas požiūris į biotechnologijas populiarus ne tik daugiabučių namų ūkyje, bet ir šalies smulkių bei vidutinių gamybos įmonių segmente: „Net kaimynėje Latvijoje gamybos įmonių atstovai palankiau vertina biochemines paviršių valymo priemones.“
„Lietuvoje mūsų verslo plėtrą užtikrina griežti užsienio koncernų, tokių kaip IKEA, reikalavimai gamybos procese nenaudoti „agresyvios“ chemijos, o sąmoningas perėjimas prie biotechnologijų mažų ir vidutinių įmonių iniciatyva yra labai retas reiškinys. Dažnai vertinamas vien produktų išeigos ir kainos santykis, neatsižvelgiama į tai, kad pereinant prie biotechnologijų mažinamas poveikis aplinkai, todėl galima sumažinti valstybei mokamus taršos mokesčius ir tausoti darbuotojų sveikatą“, – biotechnologijų pranašumus vardija „Bio Circle Balticum“ vadovas.
