Ketvirtadienį Seime pristatydama nutarimo projektą ministrė pažymėjo, kad pratęsiant nepaprastąją padėtį naujų priemonių įvesti nesiūloma ir paliekami dabar galiojantys ribojimai: uždaryta siena Rusijos piliečiams, migrantų apgręžimas, sustiprinta išorinės sienos apsauga.
„Siūloma visa tai, kas ir buvo ankstesniam nutarimo projekte, tiesiog grėsmės išlieka mūsų nacionaliniam saugumui, čia nėra kažkokie politiniai dalykai, čia yra mūsų valstybės saugumas“, – sakė A. Bilotaitė.
Už nutarimo projektą dėl nepaprastosios padėties po pateikimo balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni ir susilaikė 34 parlamentarai. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai, o vėliau jis grįš į Seimo salę priėmimui.
Rugsėjį priimtas analogiškas sprendimas dėl nepaprastosios padėties pratęsimo baigs galioti gruodžio 16-ąją.
Nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje buvo įvestas vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir pratęstas jau du kartus, bet galop paliktas pasienyje su Rusija ir Baltarusija.
Projekte, kaip ir dabar galiojančiame Seimo nutarime, siūloma toliau į Lietuvos teritoriją neįleisti Vyriausybės kriterijų neatitinkančių Rusijos piliečių.
Pagal Baltijos šalių ir Lenkijos susitarimą, nuo rugsėjo Europos Sąjungos (ES) išorinę sieną gali kirsti tik Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.
Rusijos piliečiai dar gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
Taip pat siūloma palikti migrantų apgręžimo politiką nusakančią nuostatą, kad nenustatytose vietose ketinantys kirsti ar kirtę ES išorinę sieną užsieniečiai negali būti įleidžiami. Ši nuostata nebūtų taikoma nuo karinės agresijos, persekiojimo bėgantiems asmenims.
Pernai lapkritį dėl neteisėtos migracijos bangos nepaprastoji padėtis buvo paskelbta pasienyje su Baltarusija. Ji truko iki sausio vidurio.
