Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatė veiksmų planą, kaip keisis krizių valdymo modelis šalyje. Vienas iš naujų užmojų – plėtoti priedangų tinklą. Jau paruoštos naujos rekomendacijos savivaldybėms, kaip sukurti priedangas gyventojams, kur būtų galima apsisaugoti ekstremalios situacijos metu.
„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas parengė priedangų parinkimo ir ženklinimo rekomendacijas“, – pristatė VRM vadovė Agnė Bilotaitė.
Ji akcentavo, kad kalbama būtent apie priedangas, o ne slėptuves. Minėtos rekomendacijos adresuotos savivaldybėms, sakė VRM vadovė.
Ji tikisi, kad naujajai priedangų kūrimo tvarkai pritars tiek ministrų kabinetas, tiek Seimas. Ministrė ragino nedelsti ir pasiruošti visiems galimiems scenarijams.
„Tai yra pagrindas ir kelio pradžia sukurti priedangų tinklą šalies mastu. Nors šiuo metu gyvename taikos sąlygomis, matydami geopolitinę situaciją, Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą, mes turime būti maksimaliai pasiruošę ir pasirengę bet kurioms situacijoms.
Šis paketas yra labai labai svarbus žingsnis ir tikimės palaikymo tiek Vyriausybėje, tiek parlamente. Reikia judėti, reikia konkrečių veiksmų, užtenka diskusijų – viskas išdiskutuota. Iš praktikos matome, kad tie sprendimai būtini. Dabar reikia duoti startą ir judėti į priekį“, – pabrėžė A. Bilotaitė. „Krizių metu ko labai reikia? Reikia greito, žaibiško reagavimo, lankstumo. Nėra laiko diskutuoti, čia nėra diskusijų klubas“, – papildė A. Bilotaitė.
Iš viso VRM siūlo 16 naujų įstatymo projektų, kurie sudarys naują krizių valdymo modelį. Siūloma, kad kiekvienoje savivaldybėje atsirastų parengties pareigūno pozicija, tai atsieitų apie 2 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Tuo tarpu nacionaliniam krizių valdymo centrui būtų skirta 1,1 mln. eurų.
Vyriausybė po projekto pristatymo pritarė, kad jį reikia siūlyti Seimui.
Keis įstatymus ir informuos žmones
Vidaus reikalų ministrė (VRM) Agnė Bilotaitė pripažino, kad žmonės itin domisi civilinės saugos, karo temomis, todėl civilinės saugos specialistai vyks į turą po savivaldybes aiškindami ką reiktų daryti, kokią kuprinę pasiruošti, jei ištiktų nelaimė. Ministrė taip pat paaiškino, kad inicijuoja naują įstatymą, kurio esmė, kad visuose naujai statomuose visuomeniniuose pastatuose būtų numatyta vieta slėptis gyventojams.
„Sakoma: informuotas – apginkluotas, todėl turime investuoti į šalies gyventojų žinias nedelsiant. Ilgalaikė civilinės saugos sistemos tobulinimo koncepcija taip pat kuriama, tačiau žmonėms matant aštrėjančią geopolitinę situaciją klausimai kyla dabar.
Nors civilinės saugos specialistų sumažėję dešimteriopai, startuojame su turimomis pajėgomis, kad šalies gyventojus tiesiogiai pasiektų praktinė informacija ir jie būtų geriau pasiruošę įvairioms ekstremalioms situacijoms“, – kiek anksčiau yra sakiusi ministrė A. Bilotaitė.
Visuomenės apklausos rodo, kad tik kas dešimtas gyventojas žino, kaip reikėtų elgtis ekstremalių situacijų metu. Reaguodami į karą Ukrainoje, gyventojai dar aktyviau domisi, kaip veiktų šalies gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, kaip apsisaugoti galimų grėsmių metu. Informacinė akcija vyksta 60 savivaldybių, daugybeje bendruomenių, mokyklose. Taip pat buvo siunčiami laiškai savivaldybėms, raginant įsitraukti dar aktyviau.
VRM ministrė pridūrė, kad ši informacinė kampanija tikrai nebus vienintelė, rudeniop, pasak jos, bus dar viena ir dar didesnė informacinė kampanija žmonėms.
„Taip pat rengiame naują krizių valdymo įstatymo projektą, kur bus skirtas dėmesys viešiesiems pastatams naujai statomiems ir pareigūnams, jų aprūpinimui, galimai veiklai krizės atveju“, – sakė ministrė.
Ji žadėjo, kad rudenį bus didelė viešinimo kampaniją, kuri bus susijusi su pasirengimu Astravo nelaimės atvejui, bet bus adaptuota ir karinėms grėsmėms.|
