Ministrę kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.
Ką mes galime daryti, kaip apsaugoti savo sieną?
Pirmiausia klausimas yra susijęs su ilgalaike perspektyva – mūsų sienos apsauga, stebėjimo sistemų įdiegimas. Šiuo metu tik 38 proc. mūsų sienos yra padengta stebėjimo sistemomis. Dabar jau tikslinamame biudžete yra numatyta papildomai skirti 11,5 mln. eurų tam, kad tos stebėjimo sistemos būtų kaip galima greičiau įdiegtos, o kitų metų biudžete bus numatyta likusi suma – apie 26 mln. eurų.
Šiuo metu mes esame pajungę aukščiausią sienos apsaugos lygmenį. Yra įtrauktos kitos institucijos – policijos departamentas, viešojo saugumo tarnyba. Esame labai dėkingi ir Šaulių sąjungai už jų įsitraukimą.
Bet aišku kreipėmės ir į tarptautinius partnerius – „Frontex“, kurie liepos viduryje atsiųs pareigūnus ir techniką į Lietuvą tam, kad siena būtų dar geriau saugoma. Noriu pažymėti, kad siena šiuo metu yra puikiai saugoma, mes sulaikome visus nelegalius imigrantus kertančius Lietuvos sieną.
Bet matome, kad tai, kas vyksta, yra labai gerai organizuota akcija prieš Lietuvą.
Dabar tų „Frontex“ pareigūnų turėtų atvažiuoti 30. Ar iš tikrųjų tie 30 žmonių galės iš esmės kažką pakeisti mūsų sienos apsaugoje?
Kalbant apie pareigūnų skaičių – tokį skaičių nurodė mūsų pasienis, kad yra toks poreikis. Jie įsivertino situaciją. Kaip žinia, jei situacija labai drastiškai imtų blogėti, mes aktyvuotume priedangos planą.
Tai reiškia, kad įsijungtų ir kariuomenė, bet čia jau kraštutinis atvejis. Šiuo metu veikia scenarijus A, kai yra įjungtas maksimalus sienos apsaugos režimas, įtraukiamos kitos institucijos. Scenarijus B reiškia, kad mes jau jungiame ekstremalios situacijos valdymą, o scenarijus C – yra sienos priedangos planas, kai įsijungia jau kariuomenė.
Visą pokalbį žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
