JAV mokslinkas Bloodsteinas: jeigu mikčiojantysis galėtų pamiršti, kad jis mikčioja, jis tikrai nemikčiotų.
Spalio 22 d. minima Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena. Pasak statistikos, pasaulyje gyvena apie 60 milijonų mikčiojančių žmonių. Tai yra, beveik kas šimtasis iš mūsų, ar tai būtų vaikas ar suaugęs žmogus, turi kalbos sutrikimų ir dėl to kenčia. Kad suprastumėme mikčiojančio žmogaus būseną, pakanka įsivaizduoti save jo vietoje, kai, pavyzdžiui, būtina atlikti testus, nuo kurių priklauso karjera ir finansinė gerovė, arba kasoje nusipirkti bilietą į traukinį, kuris po kelių minučių išvyks, o už nugaros – ilgiausia eilė! Norite ištarti pirmą frazę, o liežuvis jūsų neklauso, ir visi bandymai užstringa jau betariant pirmą garsą, o toliau seka pakartojimai, kalba tampa visai nerišli ir visą kūną išpila šaltas prakaitas.
Tačiau nepamirškime, kad mikčiojo net ir tokie žmonės, kaip Aristotelis, Niutonas, Čerčilis ir Merlin Monro, bet problema jų siekių nesustabdė ir jie tapo žinomi visame pasaulyje!
Mikčiojant smegenys dirba kitaip
Senovėje buvo manoma, kad mikčioti žmogų priversdavo piktosios dvasios. XVIII amžiuje mikčiojimo priežastimi buvo laikomi patologiniai periferinio kalbos aparato pasikeitimai. Pastangos nustatant tikras šio sutrikimo priežastis ir naujų jo gydymo būdų paieška aktualu ir dabar.
Kalbos sutrikimus gali sukelti keletas veiksnių. Tarp jų – įvairūs fiziniai sutrikimai, genetinis polinkis ir stresas. Nustatyta, kad dauguma mikčiojančiųjų turėjo arba turi giminaičių, kuriuos vargina tokia pat problema. Tomografinių tyrimų metu buvo išaiškintas dar vienas idomus faktas – tariant žodžius, mikčiojančio žmogaus smegenys dirba visai kitaip. Gydytojas Neitanas Lavidas savo knygoje tokią būseną aprašo, kaip „smegenų, o tiksliau, koordinuojančių kalbinės smegenų žievės zonų ir požievinių galvos smegenų darinių veiklos stabdymą. Žmogus ištaria žodžius anksčiau, nei smegenys pasiunčia impulsus, nuo kurių priklausos kalbos garsų artikuliacija“.
Negaliu kalbėti prieš auditoriją
„Dažnai savo darbe pastebėdavau, kad pirmi suklupimai kalbant pasireiškia tada, kai nusilpsta žmogaus organizmas, pavydžiui, persirgus infekcine liga“. – pasakojo logopedė Aldona Butkienė. – „Įtakos gali turėti ir neurologiniai veiksniai, tokie kaip išgastis, neramus miegas, įtampa prieš atsakingą momentą. Pvz., vienas jaunas pacientas skundėsi, kad pastebi, jog jam kliūna kalba ypač reikšmingais momentais, pavydžiui, kai reikia kalbėti prieš auditoriją. Pasak vaikino, jis nori kažką pasakyti, o kyla toks jausmas, tarsi gerklėje kažkoks gumulas stabdo kvėpavimą, tačiau įprastame gyvenime šis studentas kalbėjo normaliai“.
Tokiu atveju medikai pataria ieškoti priežasties, dėl kurios kyla kalbos trukdžiai. Galbūt įtakos turėjo pervargimas, gal padidintas kraujo spaudimas, neurozė, galvos trauma. Todėl reikia atlikti tyrimus ir būtinai pasikonsultuoti su neurologu ir psichoterapeutu.
Plepus darželinukas ėmė keistai kalbėti
Kitas pavyzdys: Trimečio sūnelio mama pastebėjo, kad porą savaičių palankęs vaikų darželį jos berniukas ėmė mikčioti. „Keista, anksčiau vaikas galėjo be perstojo kalbėti. O dabar jis stipriai užsikerta, dažnai tenka įsisklausyti, ką jis sako, kalba kažkokia nerišli“.– pasakojo ji.
„Greitakalbė, o kai kuriais atvejais, priešingai sulėtinta kalba, rodo, kad sutrikimo šaknys gali būti neurologinės. Tokia mikčiojimo rūšis daugumoje atvejų vystosi palaipsniui, o tampa pastebima, kai mažylis jau ima kalbėti frazėmis“.– logopedė rekomendavo sunerimusiai mamai kreiptis į neurologus.
Bijau nepažįstamų
Kita, jauna moteris skundėsi, kad dažnai jaučia nepasitikėjimą savimi. Jei aplinkiniai jai būdavo pažįstami, bendravime ir kalboje kliūčių neatsirasdavo, bet susipažindama su naujais žmonėmis moteris pajusdavo, kaip jos kūną išpila šaltas prakaitas, imdavo drebėti rankos, kaupdavosi ašaros, kildavo nepaaiškinama baimė, užgiauždavo kvapą.
Logopedė Aldona Butkienė aiškina: „Tokių, imlių ir jautrių aplinkai žmonių, dažna gyvenimo problema gali tapti neurotinis mikčiojimas, vadinamas logoneuroze. Tokiam žmogui pakanka išsigasti, susijaudinti ir jis ima mikčioti. Jam ne tik stringa kalba, bet ir sutrinka kvėpavimo ritmas, oda gali pabalti arba priešingai parausti, padažnėja pulsas ir padidėja prakaitavimas. Vienais atvejais visi šie reiškiniai rodo kalbos defekto sudėtingumą, kitais – stiprų ryšį tarp emocinės žmogaus būklės ir jo kalbos. Dažnai manoma, kad mikčiojimą sukėlė psichologinės priežastys: išgastis, panika, staigus stresas. Tačiau psichinės traumos lemia tik 10 proc. mikčiojimo atvejų, tad pats mikčiojimas gali būti kažkokios jau esamos psichologinės problemos, kurią pirmą reiktų ir išaiškinti, išraiška“.
Bet kokiu atveju, pastebėjus pirmus mikčiojimo požymius reikia pradėti gydymą. O tiems žmonėms, kurie jau kariauja su šia bėda, specialistė pataria visų pirma nugalėti baimę, kuri dažnai ir tampa mikčiojimo kaltininke.
Be to, Austrijos mikčiojančiųjų asociacija skelbia, kad pasak amerikiečių tyrinėtojo Bloodsteino, jeigu mikčiojantysis galėtų pamiršti, kad jis mikčioja, jis tikrai nemikčiotų!“ Tik kaip daug metų mikčiojančiam žmogui, kurio problema nuolatos primena apie save, kada nors to pasiekti? Specialistai užtikrina, kad yra tikrai daug terapijų, tiesiogiai bandančių pasiekti šį tikslą. O dar galima jungtis į turinčių mikčiojimo problemų klubą: mikciojimas.info
