„Hila“ užsakymu, šių metų rugsėjį buvo atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl rūpinimosi sveikata, jo metu apklausta daugiau nei 1000 įvairaus amžiaus žmonių (18–75 m.). Kaip rodo tyrimo rezultatai, širdies ir kraujagyslių ligos – antroje vietoje tarp sveikatos sutrikimų, dėl kurių lietuviai nerimauja labiausiai.
Pasitikrinti skatina liūdni pavyzdžiai artimoje aplinkoje
Baimė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – didelė, tačiau, regis, kad pas gydytoją – nesinori. Anot tyrimo, net keturi iš dešimties lietuvių sveikatą tikrinasi rečiau nei kartą per metus, tad ir galimybė laiku nesuvaldyti sveikatos pokyčių – kartais itin reikšmingų – deja, didelė.
Pasak P. Trinkausko, daugiau dėmesio skirti savo sveikatai visuomenę paskatintų suvokimas – sveikata dėl sveikatos nereikalinga, ji svarbi tam, kad gyventume visavertį gyvenimą ir žinotume, kas bus, jei savimi nesirūpinsime.
„Širdies ir kraujagyslių ligų prisibijo, užtat savimi rūpinasi dažniausiai tie, kurie artimoje aplinkoje matė, kas yra insultas, infarktas, ką reiškia turėti negalią, gulėti lovoje paralyžuotam, gerti saujas vaistų, netekti darbingumo ir gyvenimo kokybės. Kas pamato šias pasekmes, ir patys ieško būdų apsisaugoti ir palaikyti gerą savijautą“, – teigia kardiologas.
Tiesa, rūpintis širdies sveikata dar nereiškia pulti pas kardiologą, tikina specialistas. Naudinga pirmiausia periodiškai namuose pasitikrinti arterinį kraujo spaudimą: „Savo kraujospūdį turėtų žinoti kiekvienas suaugęs žmogus, o jei kyla įtarimų, rekomenduotina atlikti monitoringą – 2 savaites pasimatuoti kraujospūdį ryte ir vakare, ramybės būsenoje pasekti rodiklius.“
Kiek padidėjusio, bet normos ribų neperžengusio kraujospūdžio rodikliai, anot kardiologo – 130/85. Jei atlikus monitoringą rodikliai prasideda nuo 140/90, derėtų pasiplanuoti vizitą pas gydytoją. Būtent padidėjęs kraujospūdis, kitaip vadinamas arterine hipertenzija, anot P. Trinkausko – rimta ir dažna problema: „Daugelis turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, bet jaučiasi gana gerai, nevartoja vaistų ir nemato problemos. Tai nėra gerai, nes negydant arterinės hipertenzijos, su laiku gresia insultas, miokardo infarktas, taip pat – inkstų nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai.“
Kūno siunčiamų signalų verčiau neignoruoti
Be padidėjusio kraujospūdžio, yra ir kitų simptomų įspėjančių apie galimas širdies ir kraujagyslių ligas.
„Yra keli signalai, kurių negalima ignoruoti. Pirmiausia – dusulys, ypač fizinio krūvio metu. Taip pat – skausmas krūtinėje. Ypač, jei skausmas spaudžiančio ar deginančio pobūdžio atsiranda ramybės būsenoje ir yra juntamas tiesiai už krūtinkaulio ar žemiau, jei kyla į gerklę, čiumpa už apatinio žandikaulio, dantų ar plinta į pečius ir kairę ranką, o trunka vos minutę kitą, praeina sustojus, pailsėjus – tai krūtinės angina, kylanti dažniausiai dėl susiaurėjusių širdį maitinančių arterijų, dar vadinamų koronarais. Jei kalbame apie ilgesnį 10–20 min. – tai jau gali būti priešinfarktinė būsena, arba kitaip – nestabili krūtinės angina ir tokiu atveju reikalinga greitoji medicinos pagalba. Nereikėtų ignoruoti ir sąmonės netekimo. Apskritai, verčiau kelis kartus kreiptis į gydytojus nelaukiant bėdos, nei, pavyzdžiui, „pravaikščioti“ infarktą“, – pranešime spaudai pataria P. Trinkauskas.
Kai kada skundžiamasi dar vienu nemaloniu pojūčiu, sako medikas, – širdies permušimais, neritmiško širdies plakimo epizodais. Už pasikartojančių, nemalonių neritmiško širdies plakimo epizodų, kartais lydimo dusuliu, gali slypėti širdies ritmo sutrikimai – preširdžių virpėjimas ar plazdėjimas, Nekreipti dėmesio į tai, ypač vyresniame amžiuje – nevalia, nes gali išsivystyti širdies nepakankamumas, formuotis krešuliai širdies ertmėse, o jiems atitrūkus vystytis infarktas, insultas.
Ragina naudotis prevencijos programa
Pasak kardiologo, širdies ir kraujagyslių ligomis pasidomėti turėtų didelę riziką turintys asmenys. „Tai – ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir turintys aukštą cholesterolio lygį, sergantys cukriniu diabetu, mažai fiziškai judantys, nutukę, turinys žalingų įpročių – pajutę minėtus signalus, informuojančius apie galimas širdies ligas, tokie žmonės turėtų nedelsti ir kreiptis pas gydytojus“, – teigia medikas.
Gydytojas P. Trinkauskas primena pasinaudoti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Šiais metais šios programos tikslinės populiacijos amžiaus ribos pakoreguotos ir joje gali dalyvauti tiek vyrai, tiek moterys, esantys 40–60 metų.
„Prevencijos programa, žinoma, prasideda nuo šeimos gydytojo kabineto ir įvairių tyrimų atlikimo – skiriama lipidograma, elektrokardiograma, nustatomas gliukozės ir kreatinino lygis ir kt. Tai gydytojui leidžia nustatyti, ar paciento rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra maža, vidutinė ar didelė, labai didelė“, – tvirtina kardiologas. Vienas šios programos tikslų – skatinti gausesnį vaistų mažinančių cholesterolio koncentraciją, taip vadinamų statinų skyrimą. Seniai įrodytas šių vaistų poveikis mažinant mirtingumą ir sergamumą širdies–kraujagyslių ligomis. Nors populiarioje kultūroje apie statinus sklando daug klaidingų mitų, tačiau vaistai mokslo laikomi saugiais.
Kardiologas primena, kad atkreipti dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją ir periodiškai pasitikrinti turėtų tie, kurių šeimoje jau būta tokių sutrikimų jaunesniame amžiuje: tėvai ar broliai bei seserys sirgo, patyrė širdies kraujagyslių perkateterinį plėtimą, atvirą širdies šuntavimo operaciją vyrai iki 55 m., moterys iki 60 m. amžiuje.
„Širdies ir kraujagyslių ligų pacientų vaikams tikrai negėda tikrintis sveikatą ir anksčiau nei sulaukus 40 metų. Džiugina matomos tendencijas, kad jauni, išsilavinę gyventojai noriau rūpinasi savo sveikata ir ligų prevencija, tačiau, kaip parodė tyrimas, didelę dalį gyventojų vis dar reikia skatinti ir pasitikrinti sveikatą profilaktiškai, nelaukiant, kol užklups ligos“, – tikina P. Trinkauskas.
Stresas – toks pat kenksmingas kaip rūkymas
Kasdienė prevencija – verta pasikartojimo, dar geriau – praktinio įgyvendinimo. Kardiologas P. Trinkauskas primena, kad, siekiant užkirsti kelią širdies ir kaujagyslių ligoms, svarbu suvaldyti keletą veiksnių: „Į kasdienybę būtina įtraukti fizinį krūvį. Jei nesportuojate sistemingai, reguliariai, nieko tokio – naudinga kasdien bent pusvalandį pasivaikščioti gryname ore. Svarbiausia – eiti vidutiniu intensyvumu, tarsi kiek skubant.“
Įprotis, kurio verčiau atsisakyti – rūkymas. Šis žalingas įprotis daro įtaką širdies ir kraujagyslių ligų sutrikimams, o elektroninės cigaretės toli gražu nėra mažesnė blogybė sveikatai. „Ne ką mažiau svarbu reguliuoti kūno svorį, nes nutukimas skatina ne tik cukrinį diabetą, bet ir arterinę hipertenziją. Šiomis dienomis prieinamos ir net valstybės kompensuojamos dietologų konsultacijos, kuriomis verta pasinaudoti.
Negalima nepaminėti ir lėtinio streso – kaip rizikos faktorius, jis nenusileidžia rūkymui. Tad rūpindamiesi širdies ir kraujagyslių ligų sveikata ir prevencija, turime ne tik judėti, nerūkyti, reguliuoti kūno svorį, bet ir mokėti gyventi lėčiau, saikingiau, rasti laiko pomėgiams, artimiems žmonėms“, – pataria P. Trinkauskas. Para turi 24 valandas ir jau seniai yra žinoma, kad 8 valandas turėtume skirti miegui, kitas 8 valandas darbui ir likusias 8 val. tam, kas yra vadinama gyvenimu. Kiekvienas gana greitai galime įsivertinti kaip toli mūsų šiandienė rutina nutolusi nuo šios formulės.
