Apie tai jis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovu Andrijumi Jermaku.
„Ukraina iš šio karo išeis suvereni, nepriklausoma ir laisva, galinti atgrasyti nuo būsimos agresijos, bet su stipria gyvybinga demokratija, su giliomis demokratinėmis institucijomis, su ekonomika, kuri auga ne tik tradicinėje pramonėje, bet ir aukštosiose technologijose bei sektoriuose, kuriuose diegiamos inovacijos net ir Rusijos atakų akivaizdoje. Štai ką reiškia pergalė“, – nurodė jis.
Tuo pat metu Rusija, J. Sullivano vertinimu, jau pralaimėjo karą. Jis pažymėjo, kad pradžioje Rusija siekė ištrinti Ukrainą iš pasaulio žemėlapio, ištrinti iš istorijos ukrainiečius, tačiau šie planai žlugo. Rusija pralaimėjo per puolimą Kyjive ir nesugebėjo nuversti demokratiškai išrinktos Ukrainos vyriausybės.
„Karo pradžioje Rusijos ir V. Putino sukurtas planas nebuvo įvykdytas ir niekada nebus įvykdytas. Tačiau to nepakanka. Pabaigoje turime matyti aplinkybes, kuriomis Ukraina nebepatirs Rusijos kariuomenės grėsmės ir invazijos, galės veikti ne tik laisva ir nepriklausoma, bet ir saugi bei patikima“, – sako J. Sullivanas.
Austinas: Vašingtonas neleis palūžti Ukrainai kare su Rusija
Gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos neleis Ukrainai palūžti kare su Rusija, nors Kongresas vis dar stabdo tolesnės pagalbos teikimą tuo metu, kai Kyjivo pajėgoms trūksta amunicijos.
Respublikonų vadovaujamiems Atstovų Rūmams blokuojant 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) paramą Ukrainai, Jungtinės Valstijos įspėja, kad neseniai suteikto 300 mln. dolerių (274 mln. eurų) paketo pakaks tik kelioms savaitėms.
„Jungtinės Valstijos neleis Ukrainai palūžti“, – Vokietijoje pradėdamas Ukrainos tarptautinių rėmėjų susitikimą žurnalistams pabrėžė L. Austinas.
„Esame pasiryžę aprūpinti Ukrainą ištekliais, reikalingais pasipriešinti Kremliaus agresijai“, – pridūrė jis.
Vašingtonas praėjusią savaitę paskelbė apie 300 mln. dolerių vertės skubų ginklų paketą, tačiau L. Austinas teigė, kad jį pavyko sudaryti tik panaudojus pinigus, kuriuos Pentagonas sutaupė kitiems pirkiniams.
„Šį labai reikalingą paketą galėjome sudaryti tik radę tam tikrą sumą nepanaudotų santaupų pagal sutartis“, – tvirtino L. Austinas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dieną prieš tai paskelbtame pareiškime teigė, jog Kyjivui „nepaprastai svarbu, kad Kongresas netrukus užbaigtų visas būtinas procedūras ir priimtų galutinį sprendimą“ dėl paramos.
Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Charlesas Brownas pakeliui į susitikimą Vokietijoje žurnalistams sakė, kad Ukrainos kariai „turi atkreipti dėmesį į savo aprūpinimo normas ir į tai, kaip jos vykdomos“.
Pasak Ch. Browno, tarp Ukrainos ir Rusijos vyksta „laipsniškas judėjimas pirmyn ir atgal“, o abi pusės pasiekia „laipsniškų laimėjimų“.
Tačiau jis pažymėjo, kad „net jei rusai užėmė teritoriją, jie už tai sumokėjo didelę kainą, pavyzdžiui, prarado karius, taip pat sumažėjo išvežamos įrangos vienetų skaičius.“
L. Austinas antradienį savo pastabose teigė, kad nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, žuvo arba buvo sužeista mažiausiai 315 tūkst. Rusijos karių.
Maskva taip pat „iššvaistė iki 211 mlrd. JAV dolerių (195 mlrd. eurų) savo imperinei agresijai prieš Ukrainą aprūpinti, dislokuoti, išlaikyti ir palaikyti“, nurodė jis.
L. Austinas ir kiti JAV pareigūnai buvo tarptautinės karinės paramos Ukrainai iniciatoriai, greitai subūrę tarptautinę koaliciją Kyjivui paremti po to, kai Rusija pasiuntė karius į Ukrainą.
Vašingtonas yra didžiausias pagalbos Kyjivui teikėjas – nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo 2022 metų vasarį Ukrainai skyrė dešimtis milijardų dolerių.
