Sunkmečio įkvėptos diskusijos apie poreikį optimizuoti uostamiesčio bibliotekų tinklą davė kiek kitokį rezultatą nei būtų tikėjęsi griežtos ekonomijos šalininkai. Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos atlikta analizė parodė, kad uostamiesčio bibliotekų darbo sąlygos - tragiškos ne tik užsienio standartų, bet ir šalies realijų požiūriu, tad užuot taupius reikia investuoti.
Uostamiesčio bibliotekų tinklas, kurį sudaro minėtoji Savivaldybės viešoji biblioteka bei kitam steigėjui - Klaipėdos apskričiai - pavaldi Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, įtikima, bus pertvarkytas ir atnaujintas taip, kad mažyčiai filialai butuose bei kitokie moraliai pasenę jo atributai taptų istorija. Kad vizija taptų tikrove, prireiks miesto valdžios politinės valios.
Populiarios, bet neatitinka normų
Birželį uostamiesčio savivaldybės Tarybai bus pristatytas Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos parengtas optimizavimo plano 2010-2013 metams projektas.
Anot bibliotekos direktorės Bronislavos Lauciuvienės, analizė, atlikta rengiant šį planą, atvėrė problemas - pasirodo, Klaipėdos bibliotekos turimų patalpų plotas dukart mažesnis už šalies vidurkį ir visiškai neatitinka tarptautinių rekomendacijų.
„Daugelyje padalinių dokumentų fondai negali augti, lentynose spaudiniai dėstomi nesilaikant fondų dėstymo reikalavimų, darbo vietos interneto naudotojams ir darbuotojams įrengtos nesilaikant sanitarijos ir higienos normų“, - konstatuojama projekte.
Tuo metu bibliotekos lankytojų skaičius 1998-2009 metais išaugo daugiau kaip dvigubai - nuo 242 tūkst. iki 544 tūkst. skaitytojų. 17-oje bibliotekos padalinių dirba 76 žmonės.
„Lankomumas - vienas didžiausių šalyje, bibliotekininkių darbo krūviai - dukart didesni nei vidutinis“, - teigė direktorė. Pokalbininkės teigimu, sunkmečiu didėjant socialinei atskirčiai bibliotekos pritraukia dar daugiau žmonių nei įprastai.
Šiuo metu bibliotekos biudžete trūksta lėšų tiek darbo užmokesčiui, tiek eksploatacinėms išlaidoms. Taupant lėšas, visą mėnesį nuo kovo vidurio iki balandžio 20-osios keturi bibliotekos filialai, turintys savarankiškus šildymo centrus, buvo uždaryti. Anot B. Lauciuvienės, atnaujinus filialų veiklą, atliekama jų lankytojų apklausa, kurios rezultatai taip pat bus pristatyti miesto Tarybai. Žmonių įspūdžiai - nekokie: daugelis tikina pasigedę veikiančios bibliotekos ir piktinosi situacija, verčiančia imtis drastiškų žingsnių.
Iš butų - į naujus namus
‚Optimizacija paskatino nagrinėti, kokia mūsų situacija. O ši pasirodė esanti tragiška: Klaipėdos bibliotekos patalpų plotas dukart mažesnis už šalies vidurkį ir visiškai neatitinka tarptautinių rekomendacijų', - sako Bronislava LAUCIUVIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė.
Pastačius naują I. Simonaitytės viešosios bibliotekos pastatą, knygų pasiūlos koncentracija miesto centre tapo gerokai didesnė. Tačiau atokesni pietiniai bei šiauriniai Klaipėdos rajonai dėl to nieko neišlošė. Juose viešųjų bibliotekų paslaugomis naudojasi 2-5 proc. gyventojų, tuo metu iš viso Klaipėdoje - 13 proc., o šalyje - 19 proc. gyventojų. Pietiniuose miesto rajonuose įsikūrę Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos filialai glaudžiasi daugiabučiuose.
Direktorės teigimu, jai atvažiavus dirbti į Klaipėdos biblioteką, šios situacija buvo prasčiausia šalyje. „Sovietmečiu miesto valdžia bibliotekoms dėmesio neskyrė. Materialinė bazė buvo vargana. Vienintelė plėtros galimybė buvo gauti butus naujiems filialams įkurti. Sekėsi sunkiai, bet pavyko. Aišku, per tiek laiko šis modelis moraliai paseno - mažytėse patalpose fondai nebeišsitenka“, - sakė B. Lauciuvienė.
„Viską išsinagrinėję nebeatsisakome pradinės idėjos - siūlyti miestui statyti naują biblioteką pietinėje miesto dalyje“, - sakė B. Lauciuvienė. Vieta šiam objektui jau numatyta - tai I. Simonaitytės gatvėje 29A esantis 12 arų sklypas su nebaigtu statyti pastatu. Čia būtų perkelti pietinėje miesto dalyje įsikūrę filialai bei kai kurie centre esantys skyriai. Pagal bibliotekos parengtą projektą, naujasis pastatas galėtų šioje vietoje iškilti 2013-2015 metais.
Knygų nebūna per daug
Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos optimizavimas tiesiogiai nepalies - ši kultūros įstaiga 2006-aisiais, „susirinkusi“ 7 po miestą išsibarsčiusius filialus, įsikūrė naujajame pastate.
„Bibliotekos irgi konkuruoja tarpusavyje, bet visų mūsų tikslas vienas - patenkinti žmogaus poreikius. Jeigu nauja biblioteka atsirastų „miegamuosiuose“ rajonuose, jų gyventojams būtų kur kas patogiau ir nebereikėtų, pavyzdžiui, važiuoti pas mus į miesto centrą. Drauge mums tikriausiai pasidarytų lengviau, nes lankytojų neretai turime per daug“, - sakė šios bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis.
Pokalbininkas su liūdna šypsena prisiminė prieš kurį laiką diskusijose dėl bibliotekų perspektyvų iškilusį terminą „perteklinis aptarnavimas“.
Vykdant apskričių reformą, svarstyta, kam perduoti penkias joms pavaldžias šalies bibliotekas. Nuskambėjo siūlymas atiduoti jas savivaldybėms, ir, sujungus su šių bibliotekomis, „apkarpyti“ tai, kas pasirodys nereikalinga - neva miestuose bibliotekų jau per daug. „Su tokiu požiūriu negaliu sutikti“, - sakė J. Šikšnelis.
Regionų rebusas
Šiemet nebelikus apskričių, I. Simonaitytės biblioteka bus perduota Kultūros ministerijai. „Manau, pasikeitus steigėjui, mums nepasidarys nei paprasčiau, nei sudėtingiau. Labiausiai tikimės, kad iki beprotystės ribos sumažintas biudžetas nebūtų dar pamažintas“, - kalbėjo direktorius.
Iš bibliotekos pavadinimo Klaipėdos apskrities vardas kol kas neišnyks. Tačiau jau dabar reikia sukti galvą, kaip prisitaikyti prie atnaujinto - regioninės bibliotekos - statuso.
„Apskrities bibliotekų funkcijos - platesnės nei savivaldybių bibliotekų, kurių veiklos ribos aprėpia tik miesto skaitytojų aptarnavimą. Mūsų atveju yra kiek kitaip. Dar sovietiniais laikais turėjome kuruoti regioną, sudarytą iš 13 rajonų. Šiuo mastu veikėme kaip metodinio vadovavimo centras: konsultuodavome kolegas profesiniais klausimais, padėjome rūpintis kraštotyra ir pan.
Tačiau įkūrus apskritis ligšioliniame mūsų regione jų atsirado dar dvi - Telšių ir Tauragės. Buvusi sistema buvo panaikinta, o nauja - nesukurta. Iš inercijos kviesdavomės bendradarbiauti ir tuos kolegas, kurie formaliai nebepateko į Klaipėdos apskrities ribas. Vieni atsiliepė entuziastingai, kiti profesinės pagalbos kratėsi. Dabar vėl grįžtame prie regioninės bibliotekos statuso, tačiau regioną mums siūloma suformuoti patiems. Kaip tai atlikti be poįstatyminio akto, kuriuo vadovaudamasis galėtumei pasakyti, kad turi kuruoti vieną ar kitą rajoną?“ - retoriškai klausė J. Šikšnelis.
„Einama arčiau žmogaus“
Goda GIEDRAITYTĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja
Mūsų skyrius pritaria siūlymui statyti naują biblioteką pietinėje miesto dalyje. Manome, kad naujajame pastate galėtų įsikurti ir bendruomenės centras, kad čia gyventojai ne tik gautų informacines paslaugas, bet ir turėtų savo susitikimų vietą - pietinėje miesto dalyje kultūros įstaigų koncentracija kol kas nėra didelė. Žinoma, kol atsiras naujasis pastatas, senieji Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos skyriai nebus uždaryti - Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas draudžia uždaryti filialą nesudarius sąlygų teikti paslaugas kitoje vietoje. Kalbant apie naujosios bibliotekos statybas, svarstoma jam ieškoti europinio finansavimo. Taip pat galima būtų parduoti esamus filialus, sudarius galimybę įstaigai veikti juose, kol atsiras naujas pastatas. Tiesa, ar dabartinėmis sąlygomis šis modelis veiks - neaišku. Galutinį žodį dėl vizijos ir priemonių jai įgyvendinti turės tarti Taryba.
Valerija LEBEDEVA
