Biometrinius pasus turintys Lietuvos piliečiai nuo šiandien gali vykti į JAV be vizų. Apie tai, kas ir kaip gali naudotis beviziu režimu, rašyta nemažai. Tad šįkart „Lietuvos žinios“ domėjosi, kas įvedus naująją tvarką žadama nelegaliai už Atlanto gyvenantiems lietuvaičiams. Tapo akivaizdu, kad grįžti į tėvynę jie nerizikuos.
Trisdešimtmetis sunkvežimio vairuotojas Gintaras per dešimt metų iš JAV į Lietuvą buvo grįžęs tik kartą - laidoti tėvą. Kiti jo draugai net tokiais išskirtiniais atvejais nerizikuoja ir savo artimuosius mato tik per internetą.
Amerikoje nelegaliai gyvenantys imigrantai yra pažeidę buvimo šioje šalyje tvarką - pasiliko ilgiau, nei buvo nurodyta vizoje. Pažeidusieji terminus gali būti deportuoti ir daugiau neįleidžiami į JAV.
Gintaras skrido į Lietuvą žinodamas, kad atgal grįš aplinkiniais keliais. Čikagą jis pasiekė per Meksiką. Mokėjo meksikiečiams, kad šie jį nuvežtų iki pasienio. Tada Gintaras kirto JAV sieną pėsčias - ėjo slapstydamasis dvi dienas.
Nori daugiau teisių.
Gintaras ir kiti svajonių šalyje dirbantys nelegalai vengia vairuoti sunkvežimius arčiau JAV pasienio ruožo. Mat paprasti patruliai reikalauja tik vairuotojo pažymėjimo, o pasieniečiai būtinai patikrina asmens statusą šalyje.
Nelegalui toks patikrinimas gali baigtis įsakmiu raginimu nedelsiant išvykti iš šalies. Būna ir drastiškesnių atvejų - pažeidėjas iškart sulaikomas ir be jokių skrupulų skubiai deportuojamas. Vienas neseniai deportuotas lietuvaitis po ankstesnio draugiško įspėjimo JAV gyveno ir dirbo dar 6 metus, kol vieną ankstų rytą buvo pakeltas iš lovos nuomojamame bute.
Amerikoje nelegaliai įsikūrę lietuvaičiai norėtų tokių pat teisių, kokias turi jų likimo broliai Airijoje ar Danijoje. Pastarieji, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), lengviau atsikvėpė. Parvažiavo namo, aplankė giminaičius. Grįžo į svečias šalis jau ne kaip imigrantai, o kaip visateisiai specialistai.
„Gerai dirbančių žmonių reikia ir čia, Amerikoje“, - LŽ sakė JAV jau 8 metus gyvenantis Tadas. Legaliai. Tačiau legalumas iš jo pareikalavo milžiniškų pastangų. „Iš tiesų darbo čia užtenka visiems, įskaitant ir nelegalus. Šalis turbūt žlugtų, jei gindama savo darbo rinką išvarytų lenkus, lietuvius, meksikiečius, kinus. Neabejoju, kad panorėjusios JAV sugebėtų surasti ir deportuoti kiekvieną nelegalą“, - tikino jis.
Nelegaliai už Atlanto gyvenantys lietuvaičiai prisipažįsta niekaip nemėginsiantys grįžti į Lietuvą. Kad ir kokie geri specialistai būtų, Amerika jų antrąkart nepriims.
Ambasada tikslina sąvoką
Naująją kelionių į JAV tvarką suskubta pavadinti beviziu režimu. Tačiau toks apibrėžimas neatitinka realybės. Žinoma, Vilniuje dirbantys amerikiečių diplomatai atsikratė eilių, kurios nutįsdavo prie dokumentų priėmimo ir pokalbių langelių. Nepriekaištingos reputacijos asmenys, atlikę nesudėtingą operaciją internetu, gali vykti į JAV. Pagrindinė jų „viza“ - Amerikai pateikti asmeniniai duomenys ir net pirštų atspaudai.
Esama dar vieno palengvinimo - neliko konsulinio 100 JAV dolerių mokesčio, tačiau jau garsiai kalbama apie šios lengvatos laikinumą.
Be to, perskridus Atlantą suveikia ambasadai nepavaldūs filtrai - griežti oro uosto pareigūnų klausimai, bagažo patikrinimas, kelionės motyvų nustatymas. Šie pareigūnai sprendžia, įleisti ar grąžinti jus atgal.
JAV ambasados darbuotojai LŽ leido suprasti, kad naujasis kelionių režimas išties skubotai pavadintas beviziu. Tai kelionių supaprastinimo programa. „Asmenys gali vykti į JAV naudodamiesi šia programa tik turistiniais arba verslo tikslais ne daugiau kaip 90 dienų“, - kartojo ne kartą girdėtą informaciją ambasados atstovai.
Nelegalams jie pataria grįžti į šalį, kurios piliečiai yra, ir kreiptis į čia esantį konsulinį skyrių dėl teisėtos imigracijos į JAV. Asmenys, kurie yra pažeidę anksčiau turėtos JAV vizos sąlygas, negali naudotis kelionių supaprastinimo programa. Jie turi kreiptis dėl vizos į JAV ambasadą. Tačiau būtent šiuo siūlymu nelegalai neketina pasinaudoti, nes iš patirties žino - tai bus gyvenimo JAV pabaiga.
Neliko pusės milijono
Nors JAV ambasados Vilniuje atstovai tikina, kad dauguma išvykusių lietuvių į tėvynę grįžta laiku, nelegaliai už Atlanto gyvenančių mūsų tautiečių yra nemažai. Šiuo metu emigracijos banga nuslopusi, tačiau prieš keletą metų iš gastrolių į Lietuvą negrįždavo penktadalis studentų choro ar tautinių šokių kolektyvo.
Statistika byloja, kad pernai iš Lietuvos į užsienio valstybes gyventi nuolat arba ilgiau nei šešiems mėnesiams išvyko 26,5 tūkst. žmonių. 48,1 tūkst. gyventojų emigravo 2005 metais. Trečdalis emigrantų išvyko į ES valstybes, JAV pasirinko 11 proc. emigrantų.
Statistikos specialistai teigia, kad daugiausia išvyksta 25-29 metų asmenys. Skaičiuojama, kad per visą pastarojo dešimtmečio emigracijos bangą iš Lietuvos emigravo per pusė milijono jaunų darbingų žmonių. Pagrindinė priežastis - geriau mokamas darbas svetur. Be darbo, nelegalų emigrantą užsienyje pririša ne tik laisvalaikis ir nauji draugai, bet ir baimė viską prarasti - būti deportuotam.
Alvydas Januševičius
