Parkinsono ligos kamuojamą moterį artimiesiems teko vežtis atgal į namus – ligoninėje jai vietos neatsirado.
Norint į ligoninę paguldyti beviltiška liga sergantį artimą žmogų, iš pirmo sykio to padaryti gali ir nepavykti. Jei ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyriaus budintis gydytojas, apžiūrėjęs ligonį, nuspręs, kad grėsmės gyvybei nėra, jums greičiausiai bus pasiūlyta vežtis jį atgal į namus ir laukti, kol sergančiojo būklė išties pablogės.
Patarė vežti į namus
Į tokią situaciją pateko Parkinsono liga sergančios 77 metų Aleksandros K. artimieji. Į „Panevėžio balso“ redakciją kreipęsis ligonės vyras guodėsi, kad naktį į antradienį žmonos sveikata smarkiai pablogėjo.
„Parkinsono ligos požymiai paūmėjo, – pasakojo susinervinęs vyras, – ir teko naktį kviesti greitąją. Pablogėti galėjo todėl, kad neseniai žmonai buvo pakeisti vaistai.“
Atvažiavę greitosios pagalbos medikai, pamatavę kraujospūdį, pasiūlė vežti ligonę į Panevėžio ligoninę.
„Naktį Priėmimo skyriuje budėjęs gydytojas, apžiūrėjęs ligonę, nors ir turėjome išrašytą siuntimą ją guldyti į ligoninę planiniam gydymui, paaiškino: vietų nėra, ir pasiūlė važiuoti į namus. Dar pasišaipė, kad greitosios medicinos pagalbos automobilį naudojame kaip taksi...“ – negalėjo atsitokėti panevėžietis.
Ponios Aleksandros artimieji gydytojo nurodymų vis dėlto paklausė, tačiau namuose ligonės savijauta vis prastėjo.
„Iš pradžių ji vis veržėsi kažkur eiti, plėšė nuo savęs drabužius, o dabar guli ir į nieką nereaguoja, – labai atvirai pasakojo panevėžietės sutuoktinis. – Nežinau, ką daryti. Pats jau esu senas ir man sunku sergančią žmoną prižiūrėti. Dar ir pats turiu negalią – vos matau. Duktė atvažiavo iš Ukmergės pagelbėti, bet ir ji negali užsibūti – darbą turi ir nenori jo prarasti.“
Bėda, vyro nuomone, gali būti ta, kad žmonai ligos požymiai paūmėjo tuomet, kai neurologas jai pakeitė vaistus. „Kol gėrė ankstesnius, viskas lyg ir gerai buvo, o dabartiniai išrašyti jos būklę labai pablogino. Nors turime gydytojo siuntimą guldyti į ligoninę, bet, pasirodo, jis yra planinis ir iškart neguldo. Paaiškino, kad nėra vietų“, – vos neverkdamas kalbėjo sunkia liga sergančiosios vyras.
Medikai žino ir mato?
Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė įsitikinusi, kad naktį budėjęs medikas, apžiūrėjęs Aleksandrą K., padarė viską, ką reikėjo.
„Nemanau, kad jis būtų liepęs vežti į namus mirtimi besivaduojančią ligonę, – sakė „Panevėžio balsui“ vedėja. – Jis nustatė, kad jos gyvybei grėsmės nėra, todėl ir pasiūlė vežti į namus. Jeigu budintis gydytojas būtų pamatęs, kad moteriškei reikia skubios medikų pagalbos, ligonę kaipmat būtų paguldę.“
„Matyt, tokios skubios pagalbos ligonei nereikėjo“, – svarstė Priėmimo skyriaus vadovė ir akcentavo, kad jos kolegos mato, kokios pagalbos ligoniui reikia.
O kai dėl panevėžietės turėto siuntimo į ligoninę, šiuo konkrečiu atveju, pasak J. Vokietienės, ligonei numatytas planinis stacionarinis gydymas, todėl reikia palaukti, kol atsiras vieta.
Pasiteiravus, kas yra planinis gydymas ir kaip nustatoma, kokio gydymo reikia į ligoninę atvežtam pacientui, Priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėja J. Vokietienė aiškino: „Gydantis arba Priėmimo skyriaus gydytojas sprendžia, koks gydymas reikalingas ligoniui – ekstrinis ar planinis. Reguliuojant ligonių srautą, yra taikomas planinis gydymas, juk negalima į skyrių iš karto paguldyti visų besikreipiančių ligonių. Iš karto paguldomi tik tie, kurių gyvybei gresia pavojus. Planinė pagalba reguliuojama kartu su šeimos gydytojais. Ligonį nuolat gydantis gydytojas geriausiai žino, ar pacientas gali palaukti, ar jį būtina kuo skubiau guldyti į ligoninę.“
J. Vokietienė neneigia: Parkinsono liga sergantiesiems didelę reikšmę turi vaistai, jų dozės. „Tokių ligonių artimieji turi bendrauti su šeimos gydytojais, neuropatologais, jie nustatys vaistų dozes, – aiškino medikė. – Pakeitus vaistus taip pat būtina žiūrėti, kaip į juos ligonis reaguoja.“
„Beje, jeigu šeimos daktarė minėtai ligonei išrašė siuntimą į ligoninę planiniam gydymui, vadinasi, ligonės gyvybei pavojus negrėsė“, – dar kartą pabrėžė J. Vokietienė, bet išgirdusi klausimą, ką daryti konkrečiai ponios Aleksandros artimiesiems, jei Parkinsono ligos kamuojama moteris, parvežta į namus, nebereaguoja į aplinką, kalbėjo jau kitaip: „Kiekvieną akimirką kiekvieną iš mūsų gali ištikti insultas, infarktas. Juolab sergančius tokia liga. Tuomet kiekviena minutė brangi. Reikia kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą bei vežti ligonį į ligoninę. Beje, naktį galėjo būti viena situacija, o dabar visai kitokia. Be to, serganti moteris garbaus amžiaus.“
Su gydytojais reikia bendrauti
Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovė Violeta Grigienė irgi aiškino, kad sergančiųjų Parkinsono liga artimieji turi glaudžiai bendradarbiauti su šeimos gydytoju.
„Tai lėtinė liga, kurios išgydyti neįmanoma. Tiktai vartojant tinkamus vaistus galima sulaukti pagerėjimo. Šeimos gydytojas tokiam ligoniui nustatys, kokius vaistus gerti, kokios turėtų būti tų vaistų dozės, ar taikyti ligoniui kombinuotą gydymą. Toks bendravimas – geras ir naudingas ne tik ligoniui, bet ir jo artimiesiems.“
„Man sudėtinga komentuoti šią situaciją, – prisipažino apie ponios Aleksandros atvejį paklausta medikė. – Tačiau manau, kad sunkiai sergančio ligonio artimiesiems reikėjo didesnės žodinės medikų pagalbos.“
„Sutrikusiems artimiesiems, kurie namuose slaugo lėtine liga sergantįjį, visada sunku adekvačiai galvoti. Todėl jie iš gydytojų laukia kitokio bendravimo – ne tokio, minimalaus, kaip supratau, buvo šituo atveju“, – kalbėjo medicinos įstaigos vadovė ir pridūrė, kad Parkinsono liga sergančios moters artimiesiems būtina pasitarti su šeimos gydytoju ir kartu nuspręsti, galbūt ligonę vertėtų guldyti į Slaugos ligoninę arba kviestis į pagalbą socialinį darbuotoją.
Panašiai patarė ir Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Vilius Mitka. „Mūsų medikai buvo nuvažiavę pas ligonę, – sakė jis, – ir artimiesiems patarė kreiptis į šeimos gydytoją. Lėtine Parkinsono liga sergančiai moteriai reikia pagalbos. Juolab kad ligonės vyras beveik aklas ir jam sudėtinga prižiūrėti žmoną. Duktė gyvena kitame mieste ir jai privažinėti į namus gana sudėtinga. Be to, Parkinsono liga progresuoja, ir artimiesiems bus vis sunkiau. Jiems tikrai vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju ir kartu spręsti, ar ligonę guldyti stacionariai gydyti, ar slaugyti namuose, o gal geriau paguldyti ją į Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę.“
R. Mikučionytė
