Garsioji menininko Tado GUTAUSKO skulptūra „Laisvės kelias“, kuriai plytas perka visi idėją palaikantys šalies gyventojai, – jau ne vien tik gražūs ketinimai. Vakar sostinės „Markučių“ gamykloje išlietos pirmosios trys betoninės bloko plokštės su žmonių siluetų ertmėmis.
Bendras skulptoriaus T. Gutausko ir architekto Sauliaus Pamerneckio kūrinys „Laisvės kelias“ skirtas istorinei akimirkai paminėti – kai prieš dvi dešimtis metų trijų Baltijos valstybių žmonės, susikibę už rankų, laisvės vardan buvo virtę 600 kilometrų ilgio gyva žmonių juosta.
Pasak skulptoriaus, iš viso bus dešimt tokių trijų metrų ilgio 7,5 tonos svorio plokščių, jos bus sujungtos tarpusavyje ant karkaso, jau laukiančio Vilniaus Konstitucijos prospekte, ir apmūrytos plytomis su įrašytais jas pirkusių žmonių vardais.
Numatyta, kad šiam 60 metrų ilgio paminklui prireiks 20 000 plytų, tačiau pradėti montuoti „Laisvės kelią“ menininkas ketina pardavęs vos pusę reikiamų plytų. Jų iki vakar dienos buvo nupirkta – aštuoni tūkstančiai septyniasdešimt viena.
„Iki nustatyto termino plytoms pirkti pabaigos liko vos šešios dienos. Sulaukiu skambučių iš daugybės žmonių, prašančių, kad terminas būtų pratęstas – mat, nepaisant iniciatyvinės grupės pastangų, daugelis dar nesuskubo sužinoti apie rengiamą pilietinę akciją. Atostogų metas – nemaža tautiečių dalis ilsisi užsienyje. Kitiems reikia laiko apsispręsti – suvokti, kad tai ne valdžios sumanytas ir ne jos užsakymu bei lėšomis įgyvendinamas projektas, kad esu tik atlikėjas, o paminklas kuriamas visų manančiųjų, kad Baltijos kelias jų vertas“, – sako T. Gutauskas.
Būsimojo paminklo autorius teigia, kad prie „Laisvės kelio“ atsiradimo prisideda ne tik perkantieji vardines plytas – įmonės bei firmos (kurios pagal sumanymą neturi teisės pirkti plytų ir tokiu būdu remti paminklo statybos) stengiasi padėti kaip išmano – suteikdamos nuolaidų medžiagoms ar darbams. Anot menininko, tiesiogiai prie paminklo gamybos prisideda gera šimtinė žmonių – vieni lieja bloko plokštes, antri kloja trinkeles, treti atlieka skardinimo, metalo apdirbimo darbus, dar kiti lieja plytas ir spaudžia jose žmonių vardus...
Dailininkas sako, kad vėliau bus svarstomos galimybės pratęsti plytų pirkimo terminą, nes senkant laikui norinčiųjų turėti vardinę plytą paminkle sparčiai daugėja. Juolab kad tokio įsiamžinimo kaina nėra didelė net ir sunkmečio nualintiems patriotams – vienam žmogui plyta kainuoja 25 litus, šeimai – 50 litų.
„Pasitaiko net kurioziškų situacijų. Antai paskambino žmogus, kuris nori nupirkti plytą savo vaiko vardu, tačiau neišmano, kaip reikėtų tai užrašyti – mat vaikas dar tik ruošiasi gimti, todėl neaiškus nei jo vardas, nei lytis... Neretai įsiamžinti mėgina chorų, šokių, kitų menų kolektyvai. Esama ir anonimų, norinčių būti įvardytų kaip „Geras žmogus“ ir panašiai.
Tadas juokiasi, kad nemažai pasitaiko ir prašančių vardinę plytą tiesiog padovanoti. „Iš tiesų mielai taip ir padaryčiau – bet juk negaliu parduoti visko, ką turiu, ir vienas pats apdovanoti kiekvieną Lietuvos gyventoją. Be to, juk ne pinigai svarbiausia – noriu, kad statytume visi kartu. Todėl žmonės patys ir nuspręs, kokia bus būsimos skulptūros išvaizda – būtų nupirkta 50 plytų, būčiau tiek ir įmūrijęs. Dabar matau, kad apie lietuvius buvau linkęs manyti pernelyg prastai“, – šypsosi menininkas.
Skulptūros autorius sako pats pirkęs plytą sau, savo vaikams, po vieną – mamai ir tėtei žymiam Lietuvos rašytojui ir dailininkui Leonardui Gutauskui. Pirkusiųjų plytas sąraše – nemažas būrys Lietuvos garsenybių. Pavyzdžiui, devyniasdešimt penktoji „Laisvės kelio“ plyta padabinta neseniai solidžiu valstybiniu apdovanojimu įvertinto Andriaus Mamontovo vardu...
