Valstybės kontrolė paneigė piliečiams į galvas grūdamą mitą, kad sunkmečiu mūsų valdžia tapo itin taupi. Susiveržė diržus. Kartu su pensininkais, bedarbiais ir vaikus auginančiomis mamomis apsikarpė išlaidas.
Pasirodo, ne. Sau diržų nesuveržė. Valdžia iš mokesčių mokėtojų surinktų pinigų visai netaupo. Valstybės kontrolė nustatė, kad vien 13 ministerijų, o vėliau 14, nes prisidėjo Energetikos ministerija, per trejus metus ištaškė 70 mln. litų pirkdamos įvairių tyrimų, konsultavimo bei teisines paslaugas.
Teisingumo ministerija perka... teisines paslaugas
Kam pirkti teisininkų paslaugas, jei kiekvienoje ministerijoje yra Teisės departamentas? Kiekviename įdarbinta etatinių teisininkų. Deja! Teisinių paslaugų nedrįso pirkti tik trys ministerijos: Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ir Susisiekimo. Teisines paslaugas pirko net ir Teisingumo ministerija. Teisės aktų projektus, tarsi privalomus ruošti ministerijų klerkams, taip pat rengė samdomų žmonių grupės.
Gal valstybės pinigų tyrimams nebūtų gaila, jei tie tyrimai būtų užsakomi valstybės šiek tiek finansuojamuose valstybiniuose universitetuose. Juk tiek mokslininkų ten praktiškai badu marinama!
Tačiau... Tarkime, Aplinkos ministerija, kaip nustatė valstybės auditoriai, sudarė su UAB sutartį, kad parengtų teisės akto “Gamintojų ir importuotojų registravimo ir ataskaitų teikimo taisyklės” projektą. Nors tokį projektą turėjo gebėti parengti ministerijos specialistai, klerkų darbą atliko UAB. Pasiteisinta, kad specialistai ir taip turi daug darbo. Nors, auditorių nuomone, Aplinkos ministerijos suformuotas personalas neužtikrina ministerijai pavestų funkcijų.
Matyt, ministerijoms pavestų funkcijų neužtikrina ir kitų ministerijų klerkai. Nes visur buvo užsakomi įvairiausi tyrimai bei konsultacijos. Pirmauja Ūkio ministerija. Mažiau nei per trejus metus užsakiusi net 106 mokslinius tyrimus. Bet tokia tyrimų gausa nė kiek nepaveikė Lietuvos ūkio. Atvirkščiai. Ūkis išgyvena sunkmetį.
Valstybė - privačiose rankose
Seimo Audito komiteto pirmininkei Loretai Graužinienei, jau spėjusiai susipažinti su kontrolierių atliktu ministerijų auditu, ypač neramu, kad praktiškai visas pagrindines studijas už ministerijų klerkus atlieka privačios kompanijos. Tačiau L.Graužinienė linguoja galva - mūsų ministerijose turbūt įdarbinti ne patys geriausi specialistai.
“Kiekvienoje ministerijoje dirba po 600-800 darbuotojų, bet Vyriausybės strategiją formuoja ne jie, o privačios kompanijos, net tarptautinės audito kompanijos. Dėl to man labai neramu, - sakė L.Graužinienė. - Nieko neturiu prieš audito kompaniją “Ernst & Young”, bet, kiek žvelgiu, ji reiškiasi visose mūsų valstybės gyvenimo srityse. Tai kas formuoja Vyriausybės strategiją? Mes ar užsieniečiai?”
Be to, kaip atkreipia dėmesį L.Graužinienė, ministerijos užsisakinėjo tiek mokslinių tyrimų, bet ne visus juos panaudojo. “Jei būtų jais visais pasinaudota, nekiltų dabar klausimo, kaip valdyti valstybę”, - pašmaikštavo Audito komiteto pirmininkė.
Patikrinus niekas nesikeičia
Kam pirkti brangius tyrimus, jei ministerijose dirba etatiniai specialistai? Kam papildomai konsultuotis, jei ministerijose dirba rimti specialistai? Galų gale kas iš to, kad Valstybės kontrolė savo auditu sugriovė valdžios taupymo mitą, jei valdžia vis vien audito išvadų gali nepaisyti? Apie tai kalbamės su valstybės kontroliere Rasa BUDBERGYTE.
- Ar neatrodo, kad auditoriai veltui pluša, nes jiems pateikus audito išvadas vis vien niekas nesikeičia?
- Kas iš to? Na, mes dirbame, turime darbo. (Juokiasi - red. past.) Kalbant rimtai, negalime sakyti, kad niekas nesikeičia. Bet esminės mūsų rekomendacijos neįgyvendinamos. Todėl nėra pokyčių iš esmės. Bet mes dedame pastangas. Nuo sausio 1-osios pradėjo veikti nauja Valstybės kontrolės rekomendacijų stebėjimo sistema. Suėjus terminui rašysime specialią ataskaitą, ar mūsų rekomendacijų paisoma.
Taikysime mini audito procedūras. Ketvirtadienį pradėsianti dirbti nauja valstybės kontrolierė jau planuoja, kaip pradėti dirbti, kad priverstų įvykdyti mūsų rekomendacijas. Padaryti jas privalomas.
- Bet rekomendacija yra tik rekomendacija. Tarkime, rekomenduos ministerijoms neišlaidauti. Susigės ir neišlaidaus?
- Audituojamas subjektas pats turi būti sąmoningas.
- Tačiau net ministerijų vadovai nesąmoningi. Tad kaip galima reikalauti sąmoningumo iš eilinių mokesčių mokėtojų, jei jų valdžia nepilietiška?
- Tikrai blogai, kad tik rekomendacijas galime teikti. 2002 m. buvo pasirinktas būtent toks audito modelis. Valstybės kontrolėje buvo uždarytas Finansų valdymo ir kontrolės departamentas. Tačiau Europos Sąjungai priklausančios pietų valstybės pasiliko audito teismus.
- Ką nors nuteisia?
- Audito teismai priima sprendimus, taiko sankcijas privaloma tvarka. O mes gi galvojome apie savo valstybę geriau. Kad mes labai pažangūs ir gražūs. O grįžti dabar atgal, stiprinti audito galias nesinori.
Ką mokslininkai galvoja apie valstybės užsakomus tyrimus:
Romualdas GINEVIČIUS - Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius, profesorius:
Mes dalyvaujame, savo siūlymus duodame. Juk dabar viskas vyksta konkursų pagrindu. Kas laimi, tas pinigus ir naudoja. Esame visokių strategijų ir mes prikūrę, bet užmiršta apie jas, jų įgyvendinimą. Reikėtų kurti monitoringo sistemą, kad būtų stebima, ar atliktas mokslinis darbas įgyvendinamas. O dabar darbas atliktas, pinigai užmokėti, ir viskas. Didelio efektyvumo nėra.
Benediktas JUODKA - Vilniaus universiteto rektorius, profesorius:
Iš ministerijų, deja, labai nedaug gauna Vilniaus universitetas mokslinių tyrimų užsakymų. Todėl mūsų universiteto mokslininkai savo iniciatyva rašo paraiškas į tarptautinius fondus. O mūsų ministerijos labai mažai mokslinių darbų užsako. Kaip užsakymus panaudoja? Tai ne mokslininkų reikalas, kur užsakovas naudoja gautą mokslinį darbą. Tai užsakovų reikalas.
Olava STRIKULIENĖ
