MB „Ekosula“ vadovas Vladas Šimelis neslepia: mokslo ir verslo bendradarbiavimas vykdant projektą „Pramoniniu būdu išgaunamos ekologiškos beržų sulos išlaikymo tyrimai apdorojant produktą ozonu“ buvo labai įdomus ir prasmingas. Jis pasitarnavo ir bendrovei, kuri išsiaiškino šios technologijos veiksmingumą praktikoje, ir Aleksandro Stulginskio universitetui, kurio mokslininkai šio projekto dėka parengė straipsnių, mokslinių publikacijų.
Įdomi ir perspektyvi sritis
Beržų sula – mūsų šalyje pamėgtas gėrimas. Tačiau jo gamyba didesniais pramoniniais kiekiais yra problematiška. „Išgauti pačią sulą nėra sunku. Jos gamyba turi nemenkas perspektyvas: galima sakyti, kad ji atneštų didesnį pelną, nei to paties miško medienos ruošyba֧“, – apie šio verslo galimybes kalbėjo MB „Ekosula“ vadovas. Tačiau yra viena problema: sąveikaujant su aplinka, kinta sulos savybės. Kaip sakė pašnekovas, patekus tiesioginiams saulės spinduliams, sula ima drumstis, vėliau prasideda fermentacija, kitaip sakant, rūgimo procesas. Nors rauginta sula taip pat turi labai daug vertingų savybių, tačiau pirkėjai, pasak V. Šimelio, pageidauja skaidrios, šviežios sulos. Jis akcentavo: bendrovės produktas nišinis ir įdomus pirkėjams: sula yra žmogui ir maistas, ir vaistas. Todėl tikrai vertėjo ieškoti būdų, kaip ją pateikti vartotojams.
Kaip tą padaryti? V. Šimelis sakė, kad yra dvi galimybės. Galima sulą pasterizuoti, kitaip sakant, kaitinti. Tačiau kaitinant prarandama nemažai vertingų savybių. Kitas būdas – liofelizacija, šaldymas. Taip išsaugomos sulos vertingosios savybės. MB „Ekosula“ kaip tik ir domino, ar būtų įmanoma sukurti pramoninę efektyvią technologiją sulą apdorojant ozonu.
Verslas be mokslo ir mokslas be verslo negali
Technologijų kūrimas – sudėtinga ir brangi sfera. Kaip sako V. Šimelis, jo vadovaujamai bendrijai pačiai būtų sunku užsakyti mokslinius tyrimus. Todėl vos išgirdęs apie galimybę gauti tyrimams inovacinį čekį, suskubo ja pasinaudoti. Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkams ši tyrimų sritis taip pat pasirodė labai įdomi. „Ir verslas be mokslo, ir mokslas be verslo tarsi vienakojai. Mokslininkams reikalinga galimybė savo teorines įžvalgas, skaičiavimus patikrinti praktikoje. O verslui tai galimybė kurti gamybą remiantis naujausiais moksliniais pasiekimais“, – bendradarbiavimo privalumus vertino V. Šimelis.
Kokie buvo šio bendradarbiavimo rezultatai? V. Šimelis atviras: sumanytoji teorija ir projekto metu kurta technologija praktiškai nepasiteisino. Tačiau tai nereiškia nesėkmės. Mokslininkams tai buvo teorinių įžvalgų ir praktinių tyrimų sintezė, kuria remiantis buvo sukurta keletas mokslinių publikacijų, tyrimų duomenys pasitarnavo rašant straipsnius. Verslui tai taip pat davė naudos: nustatyta, kokios galimybės šią technologiją taikyti praktiškai. „Galbūt ši patirtis bus vertinga kitoms įmonėms“, – sakė V. Šimelis.
Jis atvirai sako: verta mokslui ir verslui sutelkti savo pajėgas: nes tik abiem kartu galima pasiekti svarių rezultatų. Ir būtent priemonė „Inovacinis čekis“ leido mokslininkams ir verslininkui sutelkti jėgas bendrų sprendimų paieškoms .
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos skelbimas bendrai finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Sekite naujienas internete www.esinvesticijos.lt ir www.eimin.lrv.lt
