Tradiciniame Bernatonių krašto kulinarinio paveldo renginyje užteko visko – ir sūrių, ir linksmybių. Tradicijoms ir papročiams patikėta bene atsakingiausia misija – lemti tautos kultūros išlikimą.
Panevėžio krašte šaknis įleidę įpročiai, simboliai, idėjos, perimtos iš vyresnių kartų, perduodamos jaunesniems, kad nenugrimztų į užmarštį.
Bernatoniuose pirmąją spalio dieną, skambant jausmingoms lietuvių liaudies dainoms, vyko tradicinis Bernatonių krašto kulinarinio paveldo renginys – Sūrio šventė. Čia šeimininkės pristatė prieš šventę suspaustus sūrius, vyko šių produktų paradas, jų skanavimas ir visokios linksmybės.
Siekdamos išsaugoti Aukštaičių krašto kulinarinio paveldo tradicijas, Panevėžio rajono Bernatonių gyvenvietės šeimininkės jau devintus metus iš eilės bendruomenę pakvietė į Sūrio šventę. Tai unikali, graži ir miela šventė. Be to, ji dar ir gardi, nes renginiui suspausti sūriai suvalgomi. Savo išmone stebino šeimininkės, patiekusios šventei sūrius, pagamintus ne tik iš pieno produktų, bet ir iš vaisių, daržovių.
Sūrių paradas
Šeimininkės pirmiausia dalyvavo meniškai papuoštų sūrių parade, o vėliau savo gaminius išmoningai pristatė šventės dalyviams. Po to jie buvo patiekti ant stalo – produktus buvo galima ne tik apžiūrėti, bet ir paragauti.
Kiekviena šeimininkė, demonstruodama sūrį, jį gyrė ir teigė, esą kito tokio šventėje nėra. Viena šeimininkė, gyvenanti Jaunystės gatvėje, gaminį pavadino „Jaunystės“ sūriu ir šypsodamasi teigė, esą jį gamino iš kaimynės karvės pieno. Kita darbštuolė rodė senjorams skirtą sūrį. „Pagaminau desertinį sūrį senjorams, – sakė ji, – jį galima valgyti po vakarienės. Dar produktą galima pavadinti „Dar širdyje ne sutema“, nes jis senjorams grąžins jaunystę.“
Sūrio šventei suspaudusi sūrį bernatonietė Zofija Jovaišienė „Panevėžio balsui“ aiškino, kaip jį gamino ir kodėl pavadino „Netikėtam svečiui“. Moteris pasakojo, kad šventei gamino lydytą sūrį iš varškės, kiaušinių, sviesto ir trupučio sodos. „Sūrį pagardinau prieskonių mišiniu, – sakė Z. Jovaišienė. – Jis lydytas ir, manau, labai tinka pavaišinti netikėtą svečią, užsukusį į namus. Apžiūrėjau kitų šeimininkių pagamintus sūrius – nebuvo nė vieno lydyto.“
Ponia Zofija, pagal profesiją zootechnikė selekcininkė, prisipažino, kad jai itin smagu dalyvauti Sūrio šventėje: „Kiek tų švenčių buvo, tiek ir dalyvavau. Be to, turiu karvutę, tai tiesiog priklauso spausti sūrius!“
Bendrystės šventė
Bernatonių bendruomenės pirmininkė Reda Manikienė džiaugėsi, kad Sūrio šventę jau drąsiai galima vadinti tradicine.
„Jau devintus metus tai ne tik kulinarinio paveldo renginys, bet ir Bernatonių bendruomenės bendrystės šventė, – pasakojo moteris. – Drąsiai galima sakyti, kad Bernatoniai – sūrių sostinė. Nors gyvenvietėje gyvena 800 gyventojų, o karvių yra tik dvidešimt, tačiau pažiūrėkite, kiek ir kokių sūrių prispaudė bernatonietės šeimininkės.“
Bendruomenės pirmininkė sakė, kad šventėje kvietė dalyvauti visas Panevėžio rajono seniūnijų šeimininkes. „Be Bernatonių šeimininkių, Sūrio šventėje dalyvavo šeimininkės iš Piniavos, Spirakių ir Daukniūnų. Labai smagu dar ir tai, kad šiais metais renginys vyksta lauke. Anksčiau jį rengdavome Bendruomenių namuose, bet šiais metais pavyko susitarti su Regina ir Regimantu Velykiais. Jie sutiko, kad Sūrio šventė vyktų jų sodyboje. Oras kaip tik toks, kokio reikėjo. Smagu visiems susirinkti į bendrą būrį sūrių ragauti ir linksmybėse dalyvauti“, – džiaugėsi švente R. Manikienė ir teigė, kad gera linksmintis kartu visiems pagyvenusiems ir jauniems, o dar smagiau girdėti, kai vieni kitiems už pavykusią šventę dėkoja kaimynai ir svečiai.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
