Antradienį Berlyne atidengtas daug prieštaringų nuomonių susilaukęs monumentas homoseksualioms holokausto aukoms. Kaip skelbia „Spiegel Onlien“, monumentas ir toliau kursto aistras.
Monumentas savo išvaizda primena memorialą nužudytiems Europos žydams. Kaip teigia monumento autoriai, kuriant šį atminimo nacių nužudytiems homoseksualams kūrinį specialiai buvo pasirinkta ta pati vizualinė kalba. Taip esą siekiama parodyti ryšį tarp per nacių vykdytas žudynes nukentėjusių homoseksualų ir kitų aukų grupių, tarp jų ir žydų. „Tai buvo ta pati kančia, ta pati istorija, tačiau tuo pat metu buvo ir daug skirtumų“ – teigia monumento autoriai Ingaras Dragsetas ir Michaelis Elmgreenas.
Monumente įtaisytas ekranas nuolat rodo pusantros minutės trukmės įrašą, kuriame užfiksuoti du besibučiuojantys vyrai. Ištrauka paimta iš danų režisieriaus Thomaso Vinterbergo juostos „The Celebration“. Kas porą metų juosta bus keičiama ir ekrane atsiras naujas su homoseksualų gyvenimu susijęs filmas ar jo ištrauka.
Šiuo monumentu taip pat esą siekiama atkreipti dėmesį į šiandien daugelyje valstybių vykdomus homoseksualių asmenų persekiojimus.
Monumentas Vokietijos Vyriausybei kainavo 600 tūkst. eurų. Nuo pat pradžių jis kėlė daug nesutarimų. Daugelis apskritai abejojo, ar verta statyti monumentą išimtinai vien homoseksualioms holokausto aukoms. Tuo tarpu lesbietės kritikuoja monumentą, nes jame esą matomos tik homoseksualių vyrų kančios.
Monumento atidengime nedalyvavo aukščiausi Vokietijos Vyriausybės pareigūnai, o aukščiausias dalyvavęs asmuo – federalinis kultūros komisaras Berndas Neumannas – uždraudė ant oficialių kvietimų į renginį atspausdinti besibučiuojančių vyrų nuotrauką.
Statistika teigia, kad naciai areštavo maždaug 50 tūkst. homoseksualų. Tiesa, nežinoma, kiek iš tikrųjų šios netradicinės seksualinės orientacijos žmonių buvo nužudyta koncentracijos stovyklose, tačiau manoma, kad aukų buvo mažiausiai 100 tūkst.