„Dėmesio centre“ – Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas ir Tėvynės Sąjungos frakcijos Seime atstovas Mindaugas Lingė vienbalsiai sako, kad M. Majauskas veikė sistemingai ir buvo siekiama prieiti prie tokios situacijos, kuri yra šiandien.
M. Lingė teigia, kad viena iš sprendimo priežasčių – prarastas pasitikėjimas.
„Paprastas apibendrinimas būtų, kad prarado pasitikėjimą ir į tą pasitikėjimo krizę buvo einama sąmoningu apsisprendimu, tai buvo daroma nuosekliai. Mes turėjome praktiškai visą biudžeto tvirtinimo laikotarpį tuos ženklus, kada buvo norima žaisti ne komandinį žaidimą.
Formalios priežastys, be abejo, yra kitos. Prezidiumas buvo priėmęs aiškų nutarimą, kaip partijos nariai elgiasi ir laikosi biudžeto atžvilgiu, kokios yra procedūros norint teikti pasiūlymus: suderinti su Vyriausybe, Finansų ministerija įvertina tas galimybes ir tokiu būdu galima tai realizuoti. Esame įtemptoje situacijoje, biudžetas taip pat buvo įtemptas, dėl to erdvės improvizacijoms buvo mažoka. O trapioje daugumoje tai yra labai svarbus veiksnys“, – kalbėjo M. Lingė.
M. Lingė sutinka, kad skirtinga pozicija yra ne dėl biudžeto, o dėl pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, kas yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pareiga dalyvauti šitame procese, tačiau priduria, kad dėl tokio sprendimo biudžete atsiranda skylė.
„Išmušta skylė, be abejonės, lieka ir biudžete. Tarkime, 60-ies mln. [eurų] netektis, tai turime atrasti iš kur paimti. Ir reikėjo, buvo uždavinys tai pačiai Finansų ministerijai ieškoti sprendimo.
Laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis pastebėjo, kad M. Majauskas pateikia kitokias prognozes, tačiau M. Lingė tikina, kad, pagal Finansų ministerijos pateikiamus skaičiavimus, dėl sprendimo bus netekta 60 mln. eurų.
„Aš remiuosi Finansų ministerijos skaičiavimais. Turbūt labiau kliaujamės tuo mechanizmu, prie kurio esame įpratę ir visais kitais skaičiavimais. Ir, be to, Biudžeto ir finansų komitetas, mes suprantame, yra ne toks didelis aparatas, kuris turėtų galimybes labai tiksliai skaičiuoti, negu tai, kuo dirba Finansų ministerijos aparatas“, – sako M. Lingė.
Dažniausiai kolegos iš partijos šalinamas yra susijęs su nusižengimais, bet ne dėl profesionalaus pozicijų skirtumo. Ką mano V. Benkunskas?
„Istorijoje yra tokių atvejų yra buvę, jų, iš esmės, nėra daug. Turbūt paskutinis, kurį galėčiau paminėti, tai praeitoj Seimo kadencijoj Rimanto Jono Dagio pozicija, kuris tuo metu pasirinko ginti neva šeimų politiką ir iš esmės ėjo prieš visą bendruomenės nustatytą ribą.
Tai M. Majauskas iš esmės sistemingai biudžeto projekto svarstymo laikotarpį elgėsi prieš savo bendruomenę, prieš Vyriausybės nustatytą ribą. Aišku, pasirinkta pozicija yra nepralaimima, kad neva pasirinktas kažkoks konkretus sektorius ir jam bus padedama išgyventi sunkiuoju laikotarpiu. Kaip ir kolega Mindaugas sakė, kad iš esmės tai galėjo grėsti rimtomis pasekmėmis, išbalansuojant Vyriausybės darbus, išbalansuojant visą biudžeto planą.
Kai buvo biudžeto svarstymo pradžia, prezidiumas labai aiškiai pasakė, kad Vyriausybė subalansavo valstybės biudžeto projektą ir Seime esantys TS-LKD nariai turi palaikyti tokį projektą, koks jis yra pateiktas, nebent gautų sutarimą su pačia Vyriausybe ir tada tos pataisos galėtų būti patvirtintos. <…> Niekas laisvo mandato neginčyja, bet į TS-LKD partiją niekas varu nevarė ir, jei įstojama į partiją, turi būti priimtos bendro veikimo taisyklės.
Tai biudžeto svarstymo metu, turbūt, kiekvienas Seimo narys galėtų priregistruoti krūvą pataisų, todėl jas įgyvendinti ir priimti būtų be galo sunku. Dėl to tos bendros žaidimo taisyklės ir buvo nustatytos labai aiškiai pasakant, kad iš esmės Vyriausybė parengė subalansuotą projektą, o TS-LKD nariai turi jo laikytis. Tai visą šitą mėnesį buvo bandoma rasti krūvą kompromisų su pačiu M. Majausku, tiek Vyriausybė, tiek premjerė rodė iniciatyvą, bet matėme, kad buvo toks aklas siekis eiti destrukciniu keliu.
Paskutinis epizodas buvo jau po biudžeto priėmimo, kai susirinkęs prezidiumas priėmė nutarimą, galiojantį visiems partijos nariams, kad frakcija turėtų deleguoti naują komiteto pirmininką ir M. Majausko reakcija buvo iškalbinga, buvo atsakyta, kad jis šio nutarimo nevykdys ir iš pareigų nepasitrauks.
Todėl visa šita istorija ir visi veiksmai rodė, kad M. Majauskas savo rankomis siekė, kad būtų pašalintas iš partijos, save atribojo nuo partijos ir dabar mes matome, kad tai yra vienišas politikos riteris, galbūt padarytas auka, bet, iš esmės, jo veikimas buvo sąmoningas ir, matyt, tikslas buvo turėti tokią situaciją, kokią šiandien turime“, – savo poziciją dėstė V. Benkunskas.
M. Lingė pastebi, kad M. Majauskas veikė sistemingai. M. Lingė tvirtina, kad buvo ie daugiau istorijų, kurios mažino pasitikėjimą partijos kolega.
„Tai yra veikimas. Ir tos PVM lengvatos komitete priimtos, jų balsais ir kai kada buvo Vyriausybės projektai išiminėjami. Kai lašas po lašo susidaro tokia paradoksali situacija, kad Vyriausybės atnešti į vieną iš svarbiausių komitetų klausimai, ten Vyriausybės atstovams neleidžiama net pasisakyti. Arba, kai buvo organizuojama sąmoninga veikla kurstanti ir kviečianti kultūrininkus, kad jie eitų protestuoti ir reikalauti, buvo laiškai rašomi. Mačiau M. Majausko laišką, parašytą kultūrininkams dieną prieš tai, kai tie klausimai buvo keliami Seime. Laiške ne vienam adresatui buvo kvietimas.
Tai yra sistemingas veikimas prieš Vyriausybės politiką. Mes negyvename vien šia diena, kad tai buvo viena istorija, kuri apsiriboja PVM klausimais. Šitas sprendimas prezidiume priimtas vienbalsiai. Aš suprasčiau, jei būtų arši diskusija, bet tai buvo vieningas sprendimas“, – pasakoja M. Lingė.
-- Kaip ir ju isperos?
