Bendrabučio gyventojai – ne tie žmonės, kurie turėtų daug galimybių savo buičiai gerinti. Deja, kaip tik bendrabutyje gyvenantiesiems tenka nuolat veržtis diržus vien dėl to, kad spaudžia nesibaigiančios rinkliavos. Šiauliuose, Varpo gatvėje, įsikūrusio bendrabučio gyventojai piktinasi ne tik dėl to, kad nuolat renkami pinigai stogui, laiptinei, balkonams remontuoti. Labiausiai piktinasi dėl to, kad remontas, jų manymu, atliekamas nekokybiškai, tad ir pinigai nueina vėjais.
Gyvenimas negerėja
Varpo gatvės 57-ojo namo, kuriame įsikūręs bendrabutis, gyventojai kreipėsi į redakciją pasiryžę ne tik papasakoti apie tai, kaip UAB „Bendrabutis“ remontuoja jų būstą, bet ir nešini nuotraukomis. Žmonės patys fotografuoja ir „grožisi“ tuo, kas padaroma už sunkiai uždirbamus jų pinigus, kurių netrukus ir vėl prireiks, nes darbas eina vėjais.
Redakcijos žurnalistai linkę savo akimis pamatyti tai, apie ką pasakoja laikraščio skaitytojai, tad lankomės Varpo gatvėje, kur mus pasitinka pirmosios laiptinės gyventojai Viktoras Malinauskas, Regina Čepienė, Vilma Narbutienė, Žydrė Motkevičiūtė ir rodo bene labiausiai papiktinusį laiptinės remontą.
Prieš dvejus su puse metų buvo atliktas laiptinės remontas, tačiau šiandien siena atrodo ne ką geriau, nei buvo prieš remontą. Dažai atsilupo, nubyrėjo, o žmonės juk sumokėjo pinigus – po 120 litų kiekvienas butas, ir tikėjosi, kad jų gyvenimui to remonto jau tikrai pakaks.
Deja, laiptinę vėl reikia remontuoti, nes ji atrodo tarsi po karo...
Bendrabučio gyventojas Viktoras Malinauskas rodo atsilupusias sienas ir sako, jog iš patirties žino, kad taip galėjo nutikti tik tuo atveju, kai sienos dažomos, nenuvalius prieš tai buvusių dažų. „Nieko keisto, kad ant viršaus užtepti dažai atšoko, pradėjo pūstis ir nubiro“, – kalba žmogus ir stebisi tik tuo, kad statybininkų darbas nekontroliuojamas, nors jiems sumokami tikrai dideli pinigai.
Po 600 litų gyventojai sumokėjo ir už balkonų remontą, – rodo gyventojai prie galinių bendrabučio sienų esančius balkonus, paramstytus rąstais. Žmonės įsitikinę, jog toks remontas tikrai tiek nekainuoja ir stebisi, kad šiais laikais, kai galima naudotis moderniomis statybų technologijomis, sugebama padaryti taip, kad nei pačiam pažiūrėti, nei kitam parodyti.
Žmonės piktinasi, nes jiems reikia gyventi šiame name kasdien, pas juos atvažiuoja giminės ir draugai, ir visi stebisi, kad galėjo daugiau sumokėti ir žmogiškiau susiremontuoti. „Mes ir taip daug sumokėjome, o parodyti nėra ką“, – piktinasi žmonės.
Bendrabutis nuolat remontuojamas
Apie tai, kad gyventojai nepatenkinti bendrabučio remontu, UAB „Bendrabutis“ direktorius Gediminas Kutelis sako išgirdęs tik iš „Šiaulių naujienų“ redakcijos. Direktorius pažadėjo apsilankyti bendrabutyje ir savo akimis įsitikinti tuo, kaip atliktas laiptinės remontas, nes pirmą kartą girdįs, kad jis atliktas blogai.
Tai, kad bendrabučio balkonai paramstyti rąstais, G. Kutelio nenustebino. Pasak jo, balkonų remontas atliktas pagal projektus, nes reikėjo gelbėti ne tik griūvančius balkonus, bet ir sieną, kurios plytos trupėjo nuo per didelės drėgmės. Prasidėjus nepriklausomybei, anot direktoriaus, bendrabučio gyventojai pasijuto šeimininkai ir patys ėmė įsirenginėti dušo kabinas, vos ne kiekviena šeima norėjo turėti savo. Vieni mūrijo pertvaras, kiti ant sienos tvirtino dušą.
„Sovietiniais laikais statyto pastato sienos – be oro tarpų, tad siena pradėjo irti“, – dėsto direktorius problemą, dėl kurios nutiko taip, kaip nutiko: kraštinės pastato sienos, už kurių ir buvo savavališkai įrenginėjami dušai, pradėjo irti.
„Teko betonuoti sienas, kurios dar buvo ir apšiltintos“, – aiškina direktorius, įsitikinęs, jog paramstyti balkonus buvusi vienintelė ir saugiausia išeitis. Iš vienos pusės sutvirtinti dviejų aukštų balkonai, iš antrosios – net trijų aukštų balkonus teko tvirtinti. Šiuo metu balkonai saugūs, nors pastatas atrodo ir keistai – tokio balkonų remonto dar niekam neteko matyti.
Namo gyventojai abejoja tuo, kad tie balkonai saugūs. Pasak V. Malinausko, niekas negarantuotas, kad tie balkonai nenugrius.
Gyventojai įsitikinę, jog jei taip nutiktų, patys antrą kartą balkonų tikrai neremontuotų ir kreiptųsi į teismą, kad būtų nustatytas kaltininkas. Tačiau pasiryžę nenuleisti rankų ir tuo atveju, jei „Bendrabutis“ savo lėšomis nesuremontuos laiptinių. Tokiu atveju žmonės teisingumo ieškotų taip pat teisme, nes sumokėję didžiulius pinigus turį gyventi lyg kokie asocialūs landynių gyventojai.
Zita KATKIENĖ
