„Ką man dabar daryti? Jau pensija. Į Lietuvą grįžti negaliu, nes neturiu kur gyventi, o čia irgi stumdo iš vienos laikinos pastogės į kitą ir nieko nedaro tik klausinėja „Are you happy? Are you happy?“ – piktinasi per paskutinius trejetą metų benamės dalią ne kartą patyrusi moteris.
Prieš dešimt metų į Londoną atvykusi Aldona R. (vardas ir pavardė Anglija.lt redakcijai žinomi) sveikata nesiskundė ir dirbo visokius darbus, tikėdamasi per trumpą laiką padoriai įsikurti. Viskas klojosi gana sklandžiai ir susitaupiusi šiek tiek pinigų ji susiviliojo užsiimti tarp Anglijos lietuvių populiariu tinkliniu marketingu. Užsisakė nemažą kiekį maisto priedų ir papildų ir ėmėsi prekiauti. Tačiau netikėtai apsirgo. Paaiškėjus, kad ligą greičiausiai sukėlė namus apnikęs pelėsis, kurio, kol neatitraukė spintos, Aldona nepastebėjo, ji nedelsdama išsikraustė. Tačiau naujoje vietoje gyveno neilgai – namą šeimininkai nusprendė parduoti ir nuomininkai atsidūrė gatvėje.
Sirgdama Aldona turėjo praleisti kompanijos organizuojamus susitikimus ir palaipsniui prarado ryšius, o drauge ir galimybę surasti daugiau klientūros. 2011 m. rudenį ji liko ne tik be pastogės, bet ir be pinigų, tad kreipėsi pagalbos į Newhamo savivaldybę.
Savivaldybės darbuotojai nusiuntė į benamiais besirūpinančią organizaciją, kuri apgyvendino ją Canning Town esančioje prieglaudoje. Aldona gavo atskirą kambarį, tačiau jis buvo ne moterų aukšte, nes ten trūko vietų, o vyrų. Prieglaudos administracijai moteris ne kartą skundėsi dėl patiriamo priekabiavimo, ir jos reikalus tvarkanti socialinė darbuotoja patikino, kad per tris mėnesius ji turėtų gauti socialinį būstą. Tačiau koją pakišo pačios Aldonos patiklumas.
„Kaip visi prieglaudos gyventojai aš irgi buvau įtraukta į grąžinimo į darbą programą, ir mus konsultavo ir įdarbinimu rūpinosi toks anglas. Tada nežinojau, kad jo firma pagal iš valstybės finansuojamą projektą už kiekvieną įdarbintą žmogų gauna pinigus. Jis ėmė mane globoti, su savo mašina vežė į darbo biržą, paskui į kavinę, ir sykį mašinoje atsisveikinat griebė mane ir ėmė bučiuoti. Viską matė prieglaudos administratorė ir pradėjo ant manęs bartis. Aš papasakojau kaip buvo, bet tada nesupratau, kad jam grėsė kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo ir kad vėliau jis man meilinosi ne todėl, kad labai jam patikau, o kad bylos išvengtų,“ – portalui Anglija.lt pasakojo lietuvė.
Tačiau tuo metu Aldona tikėjo kiekvienu jo žodžiu ir kai vyriškis pakvietė gyventi kartu, ji išsikraustė iš prieglaudos. Vyras išnuomojo virš tūkstančio svarų kainuojantį butą Silvertown rajone, bet su ja gyveno neilgai – po poros mėnesių dingo, palikęs Aldonai ir išnuomotą butą, ir nepakeliamą nuomą. Tuo pat metu jis atleido Aldoną iš savo firmos, kur buvo ją įdarbinęs kaip administratoriaus asistentę, tuo pretekstu, kad kompanija uždaroma.
„Buvau pas jį įdarbinta gal tris mėnesius, jis pervesdavo man po kelis šimtus svarų, bet jokio darbo nedavė. Be to pasiėmė mano sūnaus, kuris tuo metu buvo netekęs darbo, duomenis, gal ir jį buvo fiktyviai įdarbinęs. Jį labai domino ir mano klientų duomenų bazė, kurią buvau susidariusi, kai dar užsiėmiau tinkliniu marketingu, ragino atnaujinti verslą, kas žino, gal ir iš ten kokį „bedarbį“ pasiskolino. Žodžiu, per vėlai supratau, kad susidėjau su sukčiumi,“ – prisipažįsta Aldona.
Neišgalėdama susimokėti nuomos ji vėl atsidūrė gatvėje, ir benamių organizacija ją patalpino į vieno kambario butą netoli East Ham, kur buvo ne tik drėgna, šalta, nešvaru, bet ramybės nedavė ir triukšmingi, narkotikus vartojantys kaimynai.
„Pasiskundžiau aprūpinimo būstu pareigūnei, tai ji mane į dar blogesnį „hostelį“ perkėlė. Ten neištvėrusi pabėgau, toks airis pasisiūlė padėti, bet paskui ėmė prie manęs kabinėtis, teko nakvoti parke. Policija mane surado ir nugabeno į Moterų krizių centrą.“ Centras buvo gerame rajone netoli Marylebone stoties, Aldonai ten patiko, tačiau prieglobstis ten suteikiamas ne ilgiau kaip poros savaičių, ir moteris vėl buvo nusiųsta į Newhamo savivaldybę.
Lygiai prieš metus Canning Town rajone viename iš specialių kompleksų, skirtų vyresnio amžiaus būsto netekusiems žmonėms apgyvendinti, Aldona gavo vieno kambario butą. Ji nusipirko užuolaidas, perdažė sienas, kad būtų jaukiau. Pasodino gėlių ne tik už savo lango – jos butas pirmame aukšte – bet ir uždaro komplekso vidiniame kieme esančioje vejoje. Gyventojai gyrė ir moteris džiaugėsi, kad visiems patinka. Eilute palei taką susodintos rožės niekam neužkliuvo iki pastarųjų dienų, kai žolę nupjauti atvykęs darbininkas užkliudęs nurėžė vieną rožę ir pasiskundė savo viršininkui dėl nežinia iš kur atsiradusių augalų. Gavusi įspėjimą Aldona rožes iškasė, o duobes užklojo iš parduotuvės nupirkta velėna.
Jai neramu ne tik dėl pasekmių, kad savavališkai pasodino rožes. Draugiška, lengvai susipažįstanti moteriškė pernai rudenį susidraugavo su tame pačiame komplekse gyvenančiu rumunu, tačiau pavasarį su juo santykius nutraukė.
„Tai dabar jis mane persekioja. Štai neseniai laišką gavau, kuriame rašoma, kad aš neva įsileidžiu naktimis nepažįstamus vyrus, kad turbūt esu arba prostitutė arba narkotikus pardavinėju. Laiškas nepasirašytas, bet iš visko sprendžiu, kad tas rumunas atsiuntė. Gal ir komplekso vadovybei mane jau paskundė, ką aš žinau,“ – guodžiasi moteris.
Apie rumuno priekabes ji pranešė policijai, šie perdavė paramos nukentėjusiems skyriui ir tiek žinių.
Tačiau labiausiai Aldoną neramina neseniai ją pasiekusi informacija, kad ji išmesta iš pirmumo tvarka socialinį būstą gaunančiųjų eilės. Moteris įtaria, kad esant didžiuliam tokių būstų stygiui, patys pretendentai vieni kitus skundžia ir ieško kaip pakenkti, kad padidintų savo galimybes apsirūpinti nuolatiniu gyvenamuoju plotu. Bet lietuvė nenuleidžia rankų ir yra pasiryžusi savivaldybės sprendimą apskųsti ginčus dėl apgyvendinimo sprendžiančiai tarnybai.
Aldona įsitikinusi, kad kada nors gyvens jaukiame name su sodeliu, kuriame galėtų auginti gėles, pasikviesti svečių, išsikepti kepsnį ir nebijoti, kad pažeis kažkieno nustatytas taisykles.
Zita Čepaitė, Anglija.lt
