Pagal tą patį įstatymo projektą teisė mirti būtų suteikta suaugusiems asmenims, kuriems pasireiškia ankstyva silpnaprotystė.
Šalininkai įrodinėja, kad eutanazija vaikams su jų tėvų sutikimu yra būtina, nes suteiktų šeimoms pasirinkimą beviltiškai skausmingose situacijose. Tačiau oponentai abejoja tuo, kad vaikai gali pagrįstai nuspręsti dėl savo pačių gyvybės nutraukimo.
Belgija jau yra eutanazijos pionierė; ši praktika suaugusiesiems buvo legalizuota 2002 metais. Pastarąjį dešimtmetį eutanazijos atvejų per metus padaugėjo nuo 235 atvejų 2003-iaisiais iki 1 432 atvejų 2012-aisiais. Gydytojai paprastai skiria tokiems pacientams stipraus poveikio raminamųjų, o paskui suleidžia kito vaisto širdžiai sustabdyti.
Tik kelios valstybės yra legalizavusios eutanaziją ar judančios ta kryptimi. Nyderlanduose eutanazija yra legali tam tikromis aplinkybėmis, taip pat – vyresniems nei 12 metų vaikams su tėvų sutikimu. Kitur Europoje eutanazija yra legali tik Liuksemburge. Pagalba nusižudant, kai gydytojai padeda pacientui numirti, bet aktyviai jo nežudo, leidžiama Šveicarijoje.
Amerikoje Oregono valstija taip pat patenkina savižudybės su pagalba prašymus nepagydomomis ligomis sergantiems gyventojams nuo 18 metų.
Belgijos valdančioji Socialistų partija pasiūlė minimą įstatymo projektą teisėms į eutanaziją išplėsti. Flamandų krikščionys demokratai pažadėjo nepritarti šiam įstatymo projektui ir užginčyti jį Europos Žmogaus Teisių Teisme, jeigu jis bus priimtas.
Galutiniam sprendimui turi pritarti parlamentas, o tai gali užtrukti mėnesius.
Tuo tarpu Senatas išklausė abiejų stovyklų argumentus.
„Keista, kad nepilnamečiai yra laikomi teisiškai neveiksniais tokiose svarbiose srityse kaip santuoka, bet galbūt galės nuspręsti numirti“, – sakė katalikų arkivyskupas Andre Josephas Leonard'as (Andrė Žozefas Leonaras).
Pasak jo, dėl esamų alternatyvų, tokių kaip paliatyvus raminimas, eutanazija yra nebūtina ir gydytojams netektų pacientų žudymo našta. Paliatyvaus raminimo atvejais pacientai yra raminami, o gyvybę palaikantys aparatai atjungiami, tad jie pamažu numiršta iš bado.
Į debatus įsitraukė ir medicinos etikos specialistai bei profesionalai toli už Belgijos ribų. Charlesas Fosteris (Čarlzas Fosteris), kuris dėsto medicinos teisę ir etiką Oksfordo universitete, mano, kad vaikai negali būti pajėgūs pagrįstai nuspręsti dėl eutanazijos, nes net suaugusiesiems ši koncepcija yra sunki.
„Dažnai nutinka taip, kad žmonės, patekę į padėtį, kurios labai bijojo anksčiau, sugeba ištverti daug daugiau, – sakė jis. – Vaikai, kaip ir visi kiti, gali nenumanyti, kaip jie vertintų savo gyvenimą, jeigu nebūtų numarinti.“
Tačiau pateikiama ir kitokių argumentų: Belgija jau yra leidusi eutanaziją suaugusiesiems, todėl būtų neteisinga atimti šią galimybę iš vaikų.
„Eutanazijos vaikams principas iš pradžių atrodo sukrečiantis, tačiau jis motyvuotas užuojautos ir (siekio) apsaugoti, – sako Mančesterio universiteto bioetikos profesorius Johnas Harrisas (Džonas Harisas). – Nesąžininga užtikrinti eutanaziją vieniems piliečiams ir nesuteikti jos kitiems (vaikams), jeigu poreikis yra vienodas.“
Tuo tarpu vaikų onkologijos gydytojas Gerlantas van Berlaeras (Gerlantas van Berlaras) iš Briuselio universitetinės ligoninės sakė, kad planuojami pakeitimai įteisintų tai, kas jau neoficialiai vyksta.
Pasak jo, atvejai, kai nepagydomai sergantiems vaikams leidžiama numirti, yra reti – Belgijoje per metus jų buna apie 10–100.
„Vaikai turi kitų būtų ko nors paprašyti, tačiau jie susiduria su tokiais pačiais klausimais kaip suaugusieji, kai priartėja prie mirties dėl ligos, – aiškino G.van Berlaeras. – Kai kada būna taip, kad sesuo pasako savo broliui nebenorinti grįžti į ligoninę ir prašo rasti išeitį.“
„Mūsų dienomis, jeigu tos šeimos atsiduria (tokioje padėtyje), mes negalime joms padėti – išskyrus tamsius ir abejotinus būdus“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
