Ch. Michelis, prie Belgijos vyriausybės vairo stojęs 2014 metais, prarado partijos „Naujasis flamandų aljansas“ (N-VA) paramą dėl to, kad pritarė Jungtinių Tautų migracijos paktui.
Teisiškai neprivaloma JT sutartis, turinti skatinti bendrą tarptautinės bendruomenės požiūrį į migrantų srautus, tapo parankiu taikiniu prieš imigrantus nusistačiusioms Europos partijoms.
Premjeras apie savo atsistatydinimą paskelbė po to, kai Briuselyje per sekmadienį vykusį tūkstantinį mitingą prieš JT migracijos paktą kilo neramumų, kuriuos malšinti teko policijai.
Po debatų parlamente, kur opozicija atsisakė palaikyti jo mažumos vyriausybę, turėjusią dirbti iki gegužę planuojamų visuotinių rinkimų, Ch. Michelis paskelbė atsistatydinantis.
„Priėmiau sprendimą atsistatydinti ir ketinu nedelsdamas susitikti su karaliumi“, – po diskusijų parlamente apie galimą balsavimą dėl nepasitikėjimo ministru pirmininku įstatymų leidėjams pareiškė Ch. Michelis.
Po to su premjeru susitiko karalius Philippe'as, tačiau prieš nusprendžiant, ar priimti Ch. Michelio atsistatydinimą, monarchui dar prireiks konsultacijų, sakoma rūmų pranešime.
Žemės ūkio ministras Denisas Ducarne'as iš Ch. Michelio liberaliosios partijos MP, kritikavo kairįjį sparną ir žaliuosius, kad jie, užuot bendradarbiavę, rizikuoja sukelti „mūsų šalyje paralyžių ir krizę“.
Flamandų nacionalistų partija N-VA, vadovaujama įtakingo Antverpeno mero Barto de Weverio, iškėlė politinių reikalavimų, kuriuos premjeras laikė „nepriimtinais“, tarp jų ir dėl galimo konstitucijos keitimo.
Liberalių pažiūrų premjeras tvirtai gynė Marakeše patvirtintą JT migracijos paktą ir tvirtino, kad šis dokumentas suteikia „galimybę geresniam Europos ir tarptautiniam bendradarbiavimui“.
Iš pradžių paktą palaikė visos keturios Belgijos koalicijos partijos, tačiau spalio pabaigoje N-VA pakeitė savo nuomonę, o sekmadienį, prieš pat premjerui išvykstant į Maroką pasirašyti JT pakto, flamandų nacionalistai pasitraukė iš valdančiosios koalicijos.
Belgijos istorijoje būta nesutarimų tarp turtingesnių olandiškai kalbančių flamandų šalies šiaurėje ir prancūzakalbių buvusiame pramonės centre pietiniame Valonijos regione.
Tai prisidėjo prie politinio nestabilumo šalyje. Belgija yra ilgiausiai be vyriausybės gyvenusi šiuolaikinės Europos valstybė: 2010 – 2011 metais belgų vyriausybės nepavyko suformuoti net 541 dieną.
