Beveik 700 belgų porų protestuodamos prieš rasizmą susituokė per simbolines jungtuves šalies šiaurėje esančiame flamandų miestelyje Sint Niklase, kuri neseniai trys jaunos šeimos atsisakė sutuoktuvių dėl to, kad jas sutuokti turėjo juodaodis pareigūnas.
Gėjai ir heteroseksualistai, baltieji ir juodaodžiai, nepaisydami šalto lietaus, kurį keitė šlapdriba, trečiadienio pavakarę susirinko miestelio aikštėje pareikšti "Ne" rasizmui ir susituokti per ceremoniją, kuriai vadovavo mero pavaduotojas, 34 metų juodaodis Wouteris Van Bellingenas (Vauteris Van Belingenas).
Akcijos, skirtos Tarptautinei dienai prieš rasizmą, dalyviai iš pradžių apsikabino, o paskui jaunavedžiai davė vienas kitam priesaiką.
W.Van Bellingenas, kuris kalba flamandų kalba su Antverpeno akcentu, į 70 tūkst. gyventojų turinčio Sint Niklaso tarybą buvo išrinktas pernai spalį. Tačiau jo darbą apkartino vasario mėnesio incidentas, kai trys poros dėl jo odos spalvos atšaukė savo vestuves.
Per tuos pačius rinkimus 26 proc. balsų gavo flamandų partija, skelbianti kovos su imigracija šūkius. Jos atstovai apkaltino juodaodį vicemerą, kad jis surengė masines sutuoktuves politiniais tikslais.
Trečiadienį kelios minutės po 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku, skambant varpams, W.Van Bellingenas užlipo ant pakylos vilkėdamas rausvus marškinius bei šviesų švarką ir užsirišęs raudoną kaklaraištį.
Paklausęs susirinkusių porų, ar jos sutinka, kad jis jas sutuoktų, vicemeras paskelbė: "Aš, Wouteris Van Bellingenas, vicemeras, skelbiu jus sutuoktiniais".
Tada jis pakvietė jaunavedžius, kurių daugelis jau buvo susituokę anksčiau ir atėjo pasipuošę net tradiciniais vestuviniais drabužiais, pasibučiuoti. Kai kas net verkė, lyg visa tai būtų iš tikrųjų.
Kai visi nusifotografavo bendrai nuotraukai, buvo galima "pasivaišinti įvairių tautų patiekalais su desertu" ir prasidėjo šokiai.
"Prieš tris savaites paklausiau jo, ar jis nori mane vesti, o jis atsakė "Taip", - šypsodamasi sakė Karine (Karinė), prieš pat trečiadienio ceremoniją, per kurią antrą kartą susituokė su savo vyru flamandu Christopheu (Kristofu).
"Tai, kas nutiko, absurdiška. Flandrija yra daug daugiau ", - sakė Christophe, kuris prisipažino, kad rūpinasi dėl savo regiono neigiamo įvaizdžio, kuris susidarė dėl minimo incidento.
Moniek (Monik) ir Martine (Martinė), kurios prieš kelis mėnesius oficialiai susituokė netoliese esančiame Antverpene, sakė, kad ši ceremonija, patraukusi pasaulio žiniasklaidos dėmesį, yra "vilties žinia".
Kairiųjų pažiūrų W.Van Bellingenas yra pirmasis juodaodis belgas, išrinktas į vietos miesto tarybą. Jis tapo simboliu tų sunkumų, su kuriais šalyje susiduria užsienyje gimę belgai, bandantys gyventi Flandrijoje, kur kraštutinių dešiniųjų partiją "Vlaams Belang" remia 20 proc. gyventojų.
Pats vicemeras, gimęs Ruandoje ir įsūnytas vienos flamandų šeimos, taip atsiliepė apie vasarį įvykusį incidentą: "Tai pačios primityviausios formos rasizmas. Nieko nėra neįprasta, išskyrus mano odos spalvą". Sint Niklaso miesto valdžia po incidento gavo 2 tūkst. paprastų ir elektroninių laiškų, kuriuose reiškiamas solidarumas su vicemeru.
"Rasizmas manęs iš tikrųjų niekada nestebino, - sakė jis AFP. - Bet manau, kad tai labiau jų, o ne mano, problema".
Jo bosas, Sint Niklaso meras Freddy Willockxas (Fredis Viloksas) sakė: "Dėl šio kvailo rasistinio akto, laimei, galėjome surengti tokį renginį prieš rasizmą, kokių čia dar niekas nematė".
"Kur einame, jei leidome tam įvykti, jei žmogus negali švęsti vestuvių dėl to, kad tai moterys, neįgalieji ar juodieji", - skundėsi Belgijos lygių galimybių centro vadovas Jozefas De Wittas (Jozefas De Vitas).
