„Dideli laivai grįžo į BKT. Mes vėl veikiame“, – feisbuke rašė I. Udovickis.
Pasak jo, įmonė krauna lietuviškus grūdus.
Klaipėdos uosto direkcijos duomenimis, prie BKT krantinės šiuo metu stovi su Maršalo salų vėliava plaukiojantis laivas „Valencia Eagle“, kurio ilgis beveik 200 metrų.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika sako, kad, jo žiniomis, BKT krauna „Achemos grupės“ valdomos trąšų prekybos ir agroverslo įmonės „Agrochema“ grūdus.
„Kiek žinau, jie pradėjo krauti grūdus, pasirašė sutartį su kompanija „Agrochema“, o daugiau nelabai ką galiu ir pasakyti. žinau, kad jie tą veiklą pradėjo vykdyti su Lietuvos grūdų prekiautoju“, – BNS sakė V. Šileika.
Su „Agrochema“ BNS kol kas nepavyko susisiekti.
2022 metų vasarį Vyriausybei nutraukus „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą milijonų trąšų netekęs BKT į terminalo pritaikymą grūdams nuo pernai pavasario investavo apie 800 tūkst. eurų – tai leis perkrauti apie 1–2 mln. tonų grūdų per metus, 2022 metų veiklos ataskaitoje rašė BKT.
I. Udovickis BNS anksčiau teigė, jog terminalas galėtų krauti grūdus iš Ukrainos ir esą jau buvo pradėtos derybos.
Daug metų trukęs „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą nutrauktas 2022 metų vasarį, po to, kai vyriausybinė strateginių įmonių us sandorius tikrinanti komisija, o vėliau ir Vyriausybė nutarė, jog Baltarusijos įmonės sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ neatitinka šalies saugumo interesų. Pernai kovo pradžioje „Belaruskalij“ sankcijas pritaikė Europos Sąjunga.
Iki tol BKT per metus buvo perkraunama apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų. Įmonė nurodo, jog terminalo metinis pajėgumas siekia 16 mln. tonų.
BKT šiuo metu dirba 46 darbuotojai, rodo „Sodros“ duomenys.
I. Udovickis tiesiogiai ir netiesiogiai valdo 70 proc. BKT akcijų, o dar 30 proc. – „Belaruskalij“. Pastaroji dėl jai pritaikytų tarptautinių sankcijų negali naudotis balso teise, todėl pagal pakeistus įstatus sprendimus I. Udovickis priima nedalyvaujant baltarusiams.
