Karolina STAŽYTĖ
Tauragės miesto seniūnas Virginijus Žilius sako, kad beglobių šunų problema Tauragėje sunkiai išsprendžiama. Margaritos Pūdžiuvienės nuotrauka Kai „Tauragės kurjeryje“ pasirodė straipsnis apie mįslingas šunų mirtis M.K.Čiurlionio gatvėje, šios istorijos vertintojai pasidalijo į dvi stovyklas: keturkojų gynėjų ir tų, kurių augintiniai palaidi laksto gatvėmis, smerkėjų. Redakciją pasiekė Aleksandro K. laiškas, kuriame piktinamasi neatsakingais šunų augintojais. „Didesnę kontrolę reikia skirti šeimininkams. Valkataujantys keturkojai turi būti naikinami, nes jie kelia grėsmę praeiviams“, – griežtą nuomonę išdėstė vyras.
Anot laiško autoriaus, jeigu šeimininkus turintys šunys laksto gatvėmis be priežiūros, jie laikomi benamiais. O tokie niekam nereikalingi. Anot Aleksandro, juos reikia ne šunų viešbučiuose apgyvendinti, per spaudą „atidavinėti“ globėjams, bet naikinti.
„Toks vilkšunis, koks buvo nušautas strėlyte, kelia siaubą ne tik vaikui, bet ir suaugusiajam. Gal tuo metu niekas pro šalį nėjo (Čiurlionio g. nejudri), bet kur garantija, kad niekad neis? Gerai, jei jie tik aploja. O kas, jei puola? Ar prisišauktum tokiu atveju veterinarą Tomą Bartušį? Ne, būsi parblokštas ant žemės ir liksi sukandžiotas. Matyt, nusibodo kažkam toks šunų valkatavimas, tai ir ėmė šaudyti. Kiek yra atvejų, kai šunys pasielgia neprognozuojamai. Iš kur žinoti, kas jų galvose? Puntuko ir Bokšto g. kampinio namo kieme už tvoros – didžiulis šuo. Jis aploja praeivius. Tvora žema. O jei vaikai praeidami paerzintų, nežinia, kaip baigtųsi,“ – mintis laiške dėlioja Aleksandras.
Vyras kaip pagrindinę šios istorijos problemą iškėlė šeimininkų neatsakingumą. Anot jo, nereikia keturkojų garbinti labiau už žmones. Jei jie palaidi – niekam nereikalingi.
Benamių šunų problema išties opi. Tauragės miesto seniūno Virginijaus Žiliaus žiniomis, vien pernai Tauragės mieste sugauti ir utilizuoti 385 šunys ir katės. Už vieno valkataujančio benamio gyvūno sugavimą, išlaikymą reikiamą laikotarpį ir, neradus šeimininkų, utilizavimą veterinarijos gydytojui Tomui Bartušiui, kuris konkursą teikti šias paslaugas laimėjo dar praėjusių metų pradžioje, mokama 95 Lt. Sausio pabaigoje svarstydami 2015 m. Tauragės rajono biudžeto projektą, valdininkai benamių gyvūnų gaudymui, priežiūrai ir utilizavimui šiemet numatė daugiau lėšų nei pernai – 10 339 Eur. Skiriamų lėšų suma išaugo dėl pasikeitusių įstatymų. Kituose miestuose ji, anot seniūno, mažesnė.
– Anksčiau, kai veterinarijos gydytojas Tomas Bartušis laimėjo konkursą, laikyti sugautą benamį šunį ar katę reikėjo tris dienas, nuo šiol, berods, – dvi savaites. Išaugus karantinavimo laikui, išaugo veterinaro išlaidos, dėl to šiemet šiai sričiai ir bus skiriama daugiau lėšų. Pernai savivaldybė skyrė 8985,5 euro, – teigė V.Žilius.
Veterinarui T.Bartušiui mokama už kiekvieną aktą, kuris surašomas pagavus, karantinavus ir utilizavus šunį. Anksčiau suma buvo kiek mažesnė – 65 Lt. Sutartis galioja dvejus metus.
– Jei neprireiks visų savivaldybės skiriamų 10 339 eurų, likusi suma bus pervesta kitai sričiai finansuoti, pavyzdžiui, bus panaudota miesto tvarkymo reikmėms, – aiškino seniūnas.
Anot jo, gyvūnų priežiūros sistemoje – visiška netvarka. Nėra privalomos augintinių registracijos, šeimininkų atsakomybės. Todėl ir susiklosto situacija, kad vieni paleidžia keturkojus pasilakstyti, o kiti neapsikentę juos šaudo. Pasak pašnekovo, kol iš T.Bartušio nebuvo perkamos paslaugos, dėl kokio beglobio šuns policija jį, seniūną, versdavo iš lovos ir vidurnaktį.
– Galvojat, nori kas tuo užsiimti? Niekas. Be Bartušio, niekas konkursuose nedalyvauja. Visiems siūlėme. Reikalavimai beglobių gyvūnų priežiūrai tik auga. Tomą nuolat tikrina veterinarijos specialistai. Ar jis prastai atlieka savo pareigas, tikrintume tik reaguodami į specialistų iš veterinarinės tarnybos pranešimus apie pažeidimus. Tokių nėra, – patikino seniūnas.
