Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro ,,Gemma“ gydytojas Roman Machnin sako, kad besiruošiant nubėgti užsibrėžtą atstumą neretai žmogus peržengia savo kūno galimybių ribas, didėja persitreniravimo ir kitų sveikatos sutrikimų rizika.
Persitreniravimą galima atpažinti iš šių simptomų:
• Plato. Treniruotės metu bėgikas pastebi, kad ilginti bėgamus atstumus nebepavyksta ir netgi pasiekti ankstesnių rezultatų tampa sudėtinga.
• Ramybės būsenoje, pavyzdžiui, sėdint ar gulint, žmogus jaučia dažną širdies plakimą.
• Miego sutrikimai.
• Apetito sutrikimai.
• Žarnyno veiklos sutrikimai.
• Skausmai bėgimo ar poilsio metu.
Pajutus minėtus simptomus, reikėtų peržiūrėti savo treniruočių bei mitybos režimą. Gydytojo teigimu, kone dažniausia klaida, kuria daro mėgėjai bėgikai, yra bandymas įveikti maratono distanciją be išankstinio atitinkamo pasiruošimo. ,,Atrodo, tai turėtų būti akivaizdu, tačiau žmonės neretai pervertina savo galimybes ir nusprendžia bėgti maratoną prieš tai pabėgiojus vos vieną kitą savaitę. Žinoma, kiekvieno žmogaus galimybės yra individualios. Vienas esminių rodiklių, kuriuos galima stebėti savarankiškai - širdies susitraukimų dažnis. Remiantis šiais duomenimis bėgikas gali ne tik vertinti kūno būseną, bet planuoti treniruočių režimą, koreguoti distanciją ir bėgimo tempą“, - sako jis.
Turintiems sveikatos sutrikimų, derėtų treniruotes planuoti atsakingai
Paklaustas, kokių sveikatos sutrikimų turintys žmonės turėtų vengti šio sporto, gydytojas R. Machnin sako, kad kategoriško atsakymo nėra. ,,Be jokios abejonės yra tam tikrų ligų, kurioms esant žmogui intensyvi fizinė veikla yra draudžiama, tačiau vargu, ar tokie žmonės turės noro ar galimybių tiesiog bėgti. Bėgikui reikėtų atsakingiau susidėlioti savo treniruočių planą bei kokybiškai pasiruošti. Ypatinga dėmesį turėtų atkreipti žmonės, turintys širdies ritmo bei kitų širdies sutrikimų“, - pataria gydytojas.
Netoleruoti skausmo
Jo teigimu, taip pat negalima ignoruoti ir kūno skausmų. Skausmas yra rodiklis, kad kažkas negerai ir žmogus, ignoruodamas skausmą, bėgdamas toliau, rizikuoja sau dar labiau pakenkti. Papildomi specializuoti medicininiai tyrimai sveikiems bėgikams, specialisto teigimu, yra nereikalingi.
Jei žmonės neturi problemų su sveikata, nejaučia simptomų, nepretenduoja į prizines maratono vietas, specializuotų tyrimų darytis nėra reikalo. Bet, jei planuojama rimčiau ruoštis maratonui, varžyboms, siekti rezultatų, derėtų kreiptis į gydytojus specializuotiems tyrimams, kurie leistų apskaičiuoti žmogaus galimybes ir parinkti jam tinkamą treniruočių režimą. Profilaktiniais tikslais galima apsilankyti pas reabilitacijos gydytoją, kineziterapeutą, kad jis įvertintų kūno biomechaniką dėl akivaizdžių judesių sutrikimų.
