Jolita Žurauskienė VL žurnalistė
Žemės ūkyje sunku rasti darbo jėgos. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, labiausiai žemės ūkio srities darbuotojų reikia Pakruojo, Kėdainių, Radviliškio ir daugelio kitų šalies regionų ūkininkams bei įmonėms.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pakruojo rajono skyriaus vadovas Alvidas Vasiliauskas sakė, kad jų rajone daug bedarbių, tačiau darbininkų trūksta. Ūkiuose pasigendama mechanizatorių, fermos darbuotojų, melžėjų.
Mažėja laisvų vietų
Pasak Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Jankauskienės, šiais metais iki spalio 1 d. šalies darbdaviai buvo įregistravę 7,3 tūkst. laisvų darbo vietų žemės ūkio srities darbuotojams. Apie 5 proc. šių darbo vietų buvo skirta sezoniniams darbams, 30 proc. – darbams pagal terminuotąsias darbo sutartis. Šiemet buvo užpildyta 80 proc. laisvų darbo vietų, skirtų žemės ūkio srities darbuotojams. Per tą patį praėjusių metų laikotarpį darbo biržoje buvo įregistruota 8,6 tūkst. laisvų darbo vietų, t. y. 18 proc. daugiau nei šiais metais. Panašiai kaip ir šiais metais, buvo užpildyta apie 80 proc. laisvų darbo vietų. „Paklausiausios žemės ūkio srities profesijos – traktorininkai, kvalifikuoti miškų ūkio darbininkai ir medkirčiai, nekvalifikuoti mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkai“, – sakė M.Jankauskienė. Pasak Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės, daugumai laisvų darbo vietų, skirtų žemės ūkio srities darbuotojams, nurodomas atlyginimas svyruoja apie 1 000–1 500 Lt, 53 proc. šių laisvų darbo vietų nurodytas 1 000 Lt atlyginimas. „Specialistus ūkiams rengia aukštosios mokyklos, kolegijos, formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo tiekėjai. O darbo birža, organizuodama bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžius asmenų profesinio mokymo priemones, padengia visas ar dalį profesinio mokymo organizavimo išlaidų (ne daugiau kaip 6 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžių kvalifikacijai įgyti ir 3 MMA kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti“, – sakė M.Jankauskienė.
Būtina keisti valstybės politiką
LŪS Pakruojo rajono skyriaus vadovas A.Vasiliauskas sakė, kad jų rajono savivaldybėje sudaryta darbo grupė siekia mažinti nedarbą ir įdarbinti kuo daugiau žmonių. „Aš taip pat esu šios darbo grupės narys. Mūsų rajone trūksta žemės ūkio darbuotojų, jų sunku rasti. Žmonės išlepinti pašalpomis, todėl nenori dirbti“, – pabrėžė pašnekovas. A.Vasiliauskas sakė, kad Pakruojyje yra Žeimelio žemės ūkio mokykla, kurios mokymo bazė stipri. „Šiuo metu žemės ūkio mokykloje mokosi apie 400 jaunuolių, kurie renkasi barmenų, virėjų studijas. Jas baigę, moksleiviai lekia į didmiestį, į užsienį. Valstybė jiems moka stipendijas, o jie išvažiuoja. Pastebiu, kad jaunoji karta nenori mokytis žemdirbiškų specialybių. Kad jos populiarėtų, turime keisti valstybės politiką“, – sakė A.Vasiliauskas. LŪS Pakruojo rajono skyriaus vadovas mano, kad mokinius žemdirbiškoms specialybėms būtina rengti jau mokyklos suole. „Reikia jaunimui aiškinti, kad ūkininkavimas – prestižas. Aš esu ūkininkas, turintis aukštąjį išsilavinimą, ir didžiuojuosi savo profesija. Ūkininkauti smagu, šis darbas man patinka“, – pridūrė vyras. A.Vasiliauskas sakė, kad ūkiuose labiausiai trūksta mechanizatorių, nors jiems bendrovių vadovai suteikia gyvenamąjį plotą, net atveža į darbą. „Aš greitai išeisiu užtarnauto poilsio. O kas bus toliau? Jei mūsų tautiečiai nenorės dirbti ir nemylės darbo, kas dirbs ūkiuose? Manau, kad mūsų laukuose dirbs kinai“, – apgailestavo LŪS Pakruojo rajono skyriaus vadovas.
Trūksta specialistų
Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Onutė Kartavičienė sakė, kad jų rajone trūksta traktorininkų, gebančių dirbti vakarietiška technika. Darbo biržoje daug darbuotojų, galinčių dirbti su kastuvu, šluota, o kvalifikuotų darbininkų nėra. „Sezoninių darbininkų seniūnijų sąrašuose yra. Tačiau darbo jėgos nėra. Žmonės nesuinteresuoti dirbti, nes gauna pašalpas. Jie išeina iš biržos ir vėl į ją grįžta, taip ir sukasi rateliu“, – sakė O.Kartavičienė. Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, kalbėdama apie darbo užmokestį, sakė, kad jis priklauso nuo to, kokį darbą dirba darbininkas. „Jei žmogus geba dirbti tik su šluota, tai, matyt, uždirba minimumą. Tačiau už atsakingesnį darbą mokama pagal susitarimą. Žalingų įpročių neturintį darbininką ūkininkas paprastai įdarbina nuolatiniam darbui. Galbūt žiemą darbo būna mažiau, tačiau tam, kad išlaikytų gerą darbininką, jam visą sezoną mokamas atlyginimas“, – pasakojo O.Kartavičienė. Vilkaviškyje yra žemės ūkio profesijos mokykla, tačiau specialistų vis tiek trūksta. Varėnos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Edmundas Samauskas sakė, kad jų rajone trūksta traktorininkų, šėrikų. „Niekas dabar nenori šių darbų dirbti. Sezoninių darbininkų taip pat nėra. Visus darbus atlieka tie patys ūkio darbininkai. Tie, kurie nori dirbti, brangina darbą ir nelaksto iš vieno ūkio į kitą. Tie, kurie nenori dirbti, „stovi“ darbo biržoje“, – pasakojo E.Samauskas. Pasak pirmininko, ūkininkų vaikai dažniausiai lieka ūkyje ir dirba, vėliau kuria savo ūkius.
Būtina rengti jaunimą
Pasak Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus, mažesniuose ūkiuose darbo jėgos problema lengviau išsprendžiama, nes juose dirba patys šeimos nariai. „Ūkyje turiu 150 ha žemės. Mes dirbame patys, todėl įdarbinu tik vieną žmogų. Nors žiemą darbininkas nedirba, atlyginimą moku, kad neieškotų kito darbo“, – pasakojo R.Juknevičius. Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas sakė, kad didelių intensyvios žemdirbystės ūkių šeimininkams lengviau rasti sezoninių darbininkų, dirbančių pagal paslaugų kvitus. Nuolatinių darbininkų sunku rasti tuose rajonuose, kurie labiausiai nutolę nuo Šiaulių miesto. „Kai kuriuose ūkiuose dirba vyresni žmonės. Jie negali atlikti kvalifikuoto darbo. Tam būtinas papildomas pasiruošimas. Šiam darbui reikėtų ruošti jaunus žmonės, tačiau profesinėse mokyklose jie nerengiami“, – problemas vardijo pašnekovas. R.Juknevičius minėjo, kad pastaruoju metu dauguma darbininkų supaprastinta tvarka įgyja traktorininkų pažymėjimus, tačiau dirbti nesugeba. „Sutinku, kad supaprastinta tvarka naudinga ūkininkams, jų šeimų nariams, kurie žemės ūkio techniką pažįsta nuo mažų dienų. Tačiau žmogui, neturinčiam tokios praktikos, sunku dirbti. Kursuose neparengiami kvalifikuoti darbuotojai. Todėl ūkininkai nenori patikėti brangios technikos tiems, kurie gyvenime nė karto net į traktorių nebuvo įlipę“, – pridūrė R.Juknevičius.
