Vida Tavorienė VL žurnalistė
Sparčiai gausėjanti bebrų populiacija „kraustosi“ gyventi į karklais apaugusius melioracijos griovius. Čia jų saugumu pasirūpino biurokratai, neleidžiantys valyti daugybę upėms prilygintų griovių.
Ūkininkai ir savivaldybių melioracijos specialistai žeria priekaištus medžiotojams, kad šie nepakankamai reguliuoja bebrų populiaciją. Medžiotojai atsikerta, kad bebrai karaliauja tik apleistuose, medžiais ir krūmais apaugusiuose grioviuose. Ūkininkus, kurie imasi tvarkyti melioracijos griovius, baudžia aplinkosaugininkai. Kaip išgelbėti melioracijos griovius ir visą melioracijos sistemą Lietuvoje, jei nesusikalba žemdirbiai, medžiotojai, melioracijos specialistai ir aplinkosaugininkai, neaišku.
Draudžia valyti griovius
„Jei mūsų neišgirs pareigūnai iš sostinės, melioracijos sistema bus sunaikinta. Nebereikės ir europinės paramos, kurios jau nemažai „suguldyta“ į drenažą“, – pareiškė ne vieną raštą parlamentarams, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms išsiuntusios Biržų rajono savivaldybės administracijos melioracijos specialistas Rimantas Šikšnys.
Biržų aplinkosaugininkai draudžia kirsti medžius ir krūmus melioracijos grioviuose, kuriais kažkada tekėjo upeliai. O tokių melioracijos griovių, prilygintų upėms, pasak melioracijos specialisto, yra daugiau kaip pusė.
Vienų merijų melioracijos specialistai susirūpinę dėl aplinkosaugininkų draudimų, kitų – dėl melioracijos grioviuose užtvankas renčiančių bebrų daromos žalos. Apleidus melioracijos griovius, susidarė itin palankios sąlygos bebrams veistis. Mokslininkai skaičiuoja, kad bebrų šalyje yra per 100 tūkst., o medžiotojų duomenimis, – apie 70 tūkst. Tad melioracijos grioviuose karaliaujantys uolūs statybininkai užtvindo nemažai Lietuvos dirbamų laukų ir miškų. Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) prašo, kad būtų įteisinta galimybė merijų medžiojamųjų žvėrių nuostolių skaičiavimo komisijoms drausminti medžiotojus, jei jie nepakankamai medžioja bebrus.
Pinigai nueina perniek
„Savivaldybės atsakingos už melioracijos griovių ir drenažo įrenginių tvarkymą, jų priežiūrai išleidžia daug europinių ir savo iždo lėšų, tačiau neretai darbas ir pinigai nueina perniek. Bebrų tiek priviso, kad ardyk neardęs jų užtvankas, jie vėl imasi darbų ir surenčia dar tvirtesnes bebravietes. O medžiotojai nenori jų medžioti“, – rankomis skėsčiojo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Katliorius.
Jis siūlo keisti Medžioklės įstatymą taip, kad savivaldybių medžiojamųjų žvėrių nuostolių skaičiavimo komisijos galėtų sustabdyti leidimą medžioti ar kitaip nubausti medžiotojus, kurie nereaguoja į raginimus reguliuoti bebrų populiaciją. „Jei geranoriškai nenori medžioti bebrų ir atlyginti jų daromą žalą, reikia teisinių priemonių. Savivaldybės negali abejingai stebėti, kaip niokojamas joms valdyti patikėtas valstybės turtas“, – griežčiau elgtis su nepklusniais medžiotojais siūlė A.Katliorius.
Anykščių rajono savivbaldybės atstovas pabrėžė, kad merijos galėtų ardyti užtvankas ir medžiotojų būreliams pateikti sąskaitas už bebrų sugandintus melioracijos įrenginius. Medžioklės įstatyme numatyta, kad už hidrotechnikos įrenginių pakenkimą turi atlyginti medžioklės plotų naudotojai. „Bėda ta, kad melioracijos grioviai nepriskiriami hidrotechnikos įrenginiams, todėl nėra teisinio pagrindo reikalauti atlyginti žalą“, – aiškino A.Katliorius.
Be to, LSA pabrėžė, kad, norint pateikti sąskaitą medžiotojams už bebrų padarytą žalą, pirmiausia reikia turėti lėšų melioracijos grioviui sutvarkyti. Pasak merijų atstovų, melioracijai skirtų lėšų tam naudoti savivaldybės negali. LSA siūlo sudaryti teisines galimybes bebrų užtvankų ardymą finansuoti savivaldybių specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis. Į jas patenka ir medžioklės plotų naudotojų mokestis, kurį medžiotojai moka už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.
LSA siūlo bebrams duoti visišką laisvę perspektyviose bebravietėse, kur šie gyvūnėliai galėtų gyventi ir daugintis be jokių apribojimų. O kitose teritorijose juos siūloma medžioti ištisus metus. Dabar bebrai medžiojami nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d.
Bebrams veistis idealios sąlygos
Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys pripažino, kad Lietuvoje bebrų pilna, nes yra daug palankių jiems gyventi ir daugintis ekologinių plotų. O Europoje bebrai yra saugomi.
„Lietuvoje besilankantys danai, olandai stebisi bebrų gausa, o mūsų ūkininkams jie yra įsipykę. Tai suprantama. Tačiau reikia įvertintį priežastis, kodėl jų populiacija gausėja. Bebrai kuriasi ten, kur yra vandens ir tinkamo maisto. Krūmai ir karklai – pagrindinis jų maistas. Tad nenuostabu, kad apleistuose melioracijos grioviuose daug bebraviečių: čia jiems idealios sąlygos gyventi“, – bebrų gausėjimo priežastis nurodė AM atstovas.
L.Budrys pabrėžė, kad sumanūs ūkininkai priverčia bebrus iš melioracijos griovių kraustytis kitur. „Nėra teisinių kliūčių bebrų užtvankoms ardyti. Neperspektyvias bebravietes, t. y. tas, dėl kurių gali būti užtvenkti pasėliai, keliai, miškai, sugadinti hidrotechniniai įrenginiai, galima ardyti be leidimų. Išardžius visas bebravietes ir sutvarkius griovį, bebrai pasitrauks į kitą vietą. Ūkininkai taip ir daro, užtvankoms išgriauti naudoja specialią techniką. Tokių galimybių medžiotojai neturi“, – pasakojo gamtosaugininkas.
Jis skeptiškai vertino merijų siūlymą bebravietes ardyti medžioklės plotų naudotojų mokesčio lėšomis. „Per metus šio mokesčio surenkama 4–5 mln. litų. Iš jų vien už stumbrų padarytą žalą pernai teko atlyginti apie pusę milijonų litų. O kur dar išlaidos repelentams, tvoroms ir pan. Jei šių lėšų būtų prašoma dar ir griovių priežiūrai, jokios naudos nebūtų. Melioracija suryja kur kas daugiau pinigų“, – aiškino L.Budrys. AM atstovas mano, kad bebravietėms ardyti tikslinga būtų skirti dalį europinės paramos, kuri atitenka griovius tvarkantiems ūkininkams.
Aplinkosaugininkai baudžia
Biržų rajono savivaldybės administracijos melioracijos specialistai įsitikinę, kad už bebrų eibes daug aktualesnė problema – nesusikalbėjimas su aplinkosaugininkais. „Bebrai stato užtvankas, mes jas ardome. Tačiau tai – ne didžiausia bėda. Pirmiausia reikia susitarti, kokia yra melioracijos griovio paskirtis: laukams ir miškams sausinti ar medžiams ir krūmams auginti bei bebrams veisti? Sovietmečiu grioviai buvo tvarkingi, todėl bebraviečių ten nebuvo. Dabar pusės griovių negalima tvarkyti, be leidimų draudžiama kirsti medžius ar didesnius krūmus, nes grioviai prilyginti upėms. Griovio dugno plotis – iki 40 cm, ilgis – iki kelių kilometrų, ir tai vadinama upe? Jei to nepakeisime, bus užkimštos visos drenažo žiotys, ir melioracijos neliks. Be magistralinių griovių nefunkcionuos nė vienas rinktuvas“, – rėžė R.Šikšnys.
Kurioziškai atrodo, kai savo turtą apleidusi ir melioracijos įrenginių priežiūrai pakankamai lėšų neskirianti valstybė baudžia ūkininkus, kurie ima tvarkyti melioracijos griovius. Maža to, melioracijos grioviams valyti skiriama europinė parama, Žemės ūkio ministerija aktyviai ragino ūkininkus ja pasinaudoti.
„Vienas Biržų rajono ūkininkas pasinaudojo šia galimybe, sutvarkė griovį ir sulaukė aplinkosaugininkų baudų. Dėl to kreipėmės į Seimą ir ministerijas, tačiau ten – nepramušama siena: mūsų niekas negirdi“, – nusivylimo neslėpė R.Šikšnys.
Kam priklauso melioracijos grioviai?
Biržų rajone, kur nemažai ūkininkų pasinaudojo galimybe europinėmis lėšomis sutvarkyti apleistus melioracijos griovius, iškilo dar viena problema – neapibrėžtumas dėl melioracijos griovių nuosavybės. „Melioracijos grioviai patikėti savivaldybėms, tačiau iš tikrųjų jie priklauso žemių savininkams, nes yra priskirti prie sklypų valdų. Tai man išaiškino vietos prokuroras. Vadinasi, gali atsitikti taip, kad melioratoriai neturės teisės prieiti prie griovių“, – dar vieną kuriozišką situaciją atskleidė R.Šikšnys. Jis buvo kviečiamas liudyti į teismą, kur dėl melioracijos griovio tvarkymo ginčijasi ūkininkai. Tokių ginčų, kurie nagrinėjami teisme, Biržuose ne vienas.
Ūkininkai, kuriems priklauso po pusė griovio, pradėjo pyktis, kai vienas iš jų gavo paramą grioviui valyti. Išmokos skiriamos, jei išvalomi abu griovio šlaitai. Tačiau ne visi paramos siekusių ūkininkų kaimynai sutiko, kad projekto iniciatorius šeimininkautų abiejose griovio pusėse. Melioracijos griovių tvarkymo programoje dalyvaujantiems ūkininkams savivaldybė privalėjo išduoti sutikimus, kad konkrečiam ūkininkui leista penkerius metus tvarkyti griovį.
„Kai ūkininkas dirba žemes abiejose melioracijos griovio pusėse, problemų nėra. Tačiau jei vienoje pusėje ūkininkauja vienas, o kitoje – kitas, reikia susitarti. Vieni susitaria, o kitiems kyla pavydas, kad kaimynas gauna išmokas ir kirsdamas krūmynus malkų pasigamina. Dėl to kreipėsi į teismą“, – pasakojo R.Šikšnys. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šalyje yra 52 481 km magistralinių griovių, iš jų 50 863 km priklauso valstybei (patikėjimo teise juos valdo savivaldybės).
Komentaras
Ieško atpirkimo ožio
Eugenijus Tijušas, Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei
Akivaizdu, kad ieškoma atpikimo ožio. Tie, kurie piktinasi bebrų gausa, matyt, nežino, kad XX a. pražioje Lietuvoje nebuvo likę nė vieno bebro. 1948 m. profesorius Tadas Ivanauskas kelis bebrus atsivežė iš Voronežo rezervato. Tautosakoje jie minimi kaip darbštuoliai, o dabar jie vadinami kenkėjais. Kodėl problemų nebuvo sovietmečiu? Jei melioracijos grioviai būtų du kartus per metus šienaujami, kaip tais laikais, nereikėtų ardyti bebraviečių ir priekaištauti medžiotojams. Dabar, kai grioviai apleisti, apžėlę karklais, beprasmiška ardyti bebrų užtvankas ir juos medžioti: nebeliks vienų, ateis kiti. Taigi, pirmiausia reikia sutvarkyti griovius. Be to, yra įvairių būdų, kaip taikiai sugyventi su šiais gyvūnėliais, kad būtų išvengta žalos.
Netiesa, kad medžiotojai nenori medžioti bebrų. Kasmet jų sumedžiojama po keliolika tūkstančių. Pernai buvo sumedžiota mažiau (apie 12 tūkst.), nes užsitęsė žiema, o Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į visuomenės apklausą, pavasarį nepratęsė bebrų medžioklės terminą. Mes prašėme ją pratęsti 10 dienų. Bebrų patiekalai populiarūs ir dabar madingi, tad kaltinimai medžiotojams, kad jie nemedžioja šių gyvūnų, laužti iš piršto.
