.jpg)
Viena tokių moterų – aktorė ir laidų vedėja Beata Tiškevič. Ji jau kuris laikas nebesidažo, nes ją makiažas tiesiog erzina.
„Fotografuodamasi be makiažo nesiunčiu visuomenei jokios žinutės – tai yra paprastas veidas, nieko tame ypatingo nėra. Manau, kad mūsų visuomenėje kažkas labai išsikreipia, jeigu nepadažytas moters veidas jau yra kažkoks įvykis ar tai, kuo galima didžiuotis. Aš nesidažau, nes tiesiog tingiu. Be to, pastebėjau, kad labai daug laiko taip susitaupo, o ir odai daug geriau.
Pagalvojau, kad man nesąmonė tas makiažas. Mane visuomet labai erzindavo, kai man prieš darbą reikėdavo dvi valandas praleisti grimo kėdėje, kol mane paversdavo nepanašia į save. Nesuprasdavau, kam to reikia“, – tv3.lt kalbėjo Beata.
Grožis ne toks svarbus
Aktorė sako, kad jai nelabai rūpi aplinkinių nuomonė, ar ji yra graži, ar ne – grožis moteriai neatrodo toks svarbus aspektas gyvenime.
„Aš galvoju apie kitus dalykus, ar man pavyko gyventi ramiai ir laimingai, ar ši diena praėjo gerai, ar šiandien ką nors naujo sužinojau. Daug mažiau galvoju apie grožį. Koks skirtumas, graži ar negraži – tai nieko iš esmės nekeičia gyvenime.
Aš neturiu tobulos odos, anksčiau, mokykloje, ji išvis buvo labai komplikuota, tai kiekvieną dieną dažydavausi pudra. Dabar galvoju, kad tai nesąmonė – juk ne visi gali turėti tobulą odą, ne visi turi vešlius plaukus, tam tikros formos dantis ar akis. Visi mes esame skirtingi. Dabar aš visai nesijaudinu, kad oda rausta, yra spuogų – supratau, kad odos vaizdas priklauso nuo mitybos ir gyvenimo būdo. Ne pudra reikia ją slėpti, o gyvenimo būdą keisti“, – kalbėjo aktorė.
Beata sako, kad moterys galėtų labiau savimi pasitikėti ir leisti sau pasirodyti viešumoje be makiažo.
„Koks skirtumas, ką apie tave galvoja tie aplinkiniai. Makiažas – tai tarsi kaukė, noras už kažko pasislėpti. Iš viso, kodėl mūsų visuomenė tą išorinį grožį iškelia į pirmą planą? Yra labai daug kitų svarbių dalykų: ar žmogus aktyvus, įdomus, ar jis jaučiasi laimingas, ar jis šypsosi – šitie dalykai yra labai svarbūs.
Be to, tas makiažas ant manęs keistai atrodydavo. Juk matosi, kad uždėtas sluoksnis ant veido – nežinau, ar tai yra gražu. Man gražiau paprastas veidas“, – kalba Beata.
Turi jaustis komfortiškai
Dainininkė Baiba Skurstenė, pati užsiimanti vizažu, sakė, kad prieš kosmetiką ji nepasisako, tačiau, jos nuomone, ne visoms merginoms dažytis reikia.
„Aš manau, kad reikia išmokti dažytis – galima nebūtinai labai ryškiai dažytis. Galima paslėpti, ko nereikia. Jeigu mergina yra raudonu veidu ar juodais paakiais, tegu geriau naudoja tą kosmetiką. Aš dienos metu naudoju nedaug makiažo, palyginus su tuo, ką naudoju koncertuose ir savaitgaliais. Dienos metu užtenka blakstienų tušo, pasiryškinti antakius ir skruostikaulius, taip pat – neryškaus lūpdažio. Visgi aš galiu išvažiuoti iš namų ir nepasidažius, man tai nėra problema.
Yra daug merginų, kurioms nebūtina dažytis – tos, kurios turi tamsias blakstienas, gražią odą. Blondinės su šviesiomis blakstienomis nepasidažiusios atrodytų keistai“, – kalba atlikėja.
„Aišku, visos norėtų atrodyti nuostabiai be makiažo, bet realybė yra kitokia. Ne visoms taip gaunasi, ir ne visos turi tuos duomenis. Manau, kad dabar moterys nori atrodyti kuo natūralesnės, tačiau ar reikėtų visoms nesidažyti? Nenorėčiau pasakyti: moterys, nesidažykime – eikime tokios, kaip esame – nedažytos, nepraustomis galvomis, neskustomis pažastimi. Moteris juk yra susijusi su grožiu. Vyras – kaip kalnas mūras, o moterys yra kaip grožio ir jaukumo simbolis. Nesakau, kad ji turi būti tuštutė viduje – išorinis grožis turi eiti koja kojon su vidiniu“, – kalba moteris.
Kodėl dažosi
Psichologė Silvestra Markuckienė sako, kad dažymasis moteriai tampa savaime suprantamas nuo mažų dienų, todėl vėliau patys moterys ir spaudžia viena kitą dažytis.
„Mergaitės pradeda dažytis dar darželiniame amžiuje, paauglystėje išdrįsta būti pasidažiusios, o apie 16-18 metus dažosi jau dauguma merginų. Nemaža dalis mergaičių tuo metu turi ir spuogų, ir defektų, ir dažymasis tampa norma. Dabar visuomenėje taip išeina, kad patys moterys, o ne vyrai, spaudžia viena kitą būti gražioms pasidažiusioms, nes jos pirmos atpažįsta, ar yra makiažas ar nėra, o jei yra, ar jis tinkamas, ar ne“, – sako psichologė.
Ji nurodo, kad visos moterys nori jaustis laimingos, gražios, mylimos, o tai jos tikisi pasiekti patraukdamos dėmesį. Norint patraukti dėmesį, reikia būtų gražiai, o tada ta atida moteriai, kalba psichologė, bus didesnė, ir tada jau kiti galės pamatyti moterį tokią, kokia ji yra, ir ją pamils. Tai, sako psichologė, yra gilioji idėja, kodėl moterys dažosi.
Meilė sau
Pasak jos, jeigu moters tikslas gerai jaustis ir ji jaučiasi gerai nepasidažiusi, tai taip tegu ir daro. Jeigu moters tikslas sujudinti didžiąją visuomenės dalį, tada moteris gali eiti ir labai daug pasidažiusi, ir visai nepasidažiusi.
„Jei mano tikslas – išmokti mylėti save tokią, kokia aš esu, tai geriau pradėti nuo nedidelių dalykų – išeiti nepasidažiusiai išmesti šiukšlių. Metant save į publiką be makiažo reikia būti ypatingai drąsiai arba mėgti riziką, iššūkius arba būti pikta ant viso pasaulio. Jeigu žmogus mokosi mylėti save drastiškais būdais – tai būtų rizikingas mokymosi būdas. Tikimybė, kad galiu išmokti save mylėti nepasidažiusią viešumoje yra 50/50“, – kalba psichologė.
S. Markuckienės teigimu, mūsų visuomenėje yra daug dalykų, susijusių su moterimis ir moteriškumu. Tie stereotipai yra tiek gajūs ir stiprūs, kad mes, teigia ji, norime nenorime turime paklusti visuomenės sudarytomis normomis.
„ Jei čia norime nugalėti visuomenės spaudimą – dažytis ar nesidažyti – tada paklūstame kitoms socialinėms normoms (svoris, apranga, net plaukų ilgis, užimama pozicija darbe). Mes priversti tam tikras socialines normas priimti kaip savas vien dėl to, kad galėtume gerai jaustis. Be to, mes galime būti atskirti iš visuomenės rato ir pasijausti atstumti, jei toms normoms nepaklusime. Be žmonių gyventi nemokame. Moteris, atėjusi nepasidažiusi į ratą, kur priimta visada dažytis, gali būti nepriimta, nebent ji turi stiprų pasitikėjimo savimi jausmą“, – kalbėjo psichologė.
