Antradienį (10.28) 22 val. - Leonidas Donskis su JAV Millersvilio universiteto profesoriumi, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti nariu Sauliumi Sužiedėliu kalbėsis apie holokausto naštą ir atminties baimę.
Laidoje bus bandoma atsakyti į visuomenę tebeaudrinančius klausimus, susijusius su žydų ir lietuvių santykių problema. Ar holokaustas šiandieninei mūsų visuomenei nėra pernelyg sunki našta? Kur glūdi antisemitizmo šaknys? Kaip reaguoti į neadekvačius užsipuolimus ir kaltinimus?
Atminties baimė, bandymas skaudžius ir negailestingus faktus išstumti iš atminties dažnai byloja apie kolektyvinį gėdos jausmą ar nevisavertiškumo kompleksą. Tuo pasižymi ir mūsų visuomenė. Ypač kai prabylama apie lietuvių dalyvavimą holokauste. Lietuvos žydų tragedija dažniausiai neįtelpa į Lietuvos kančių panoramą.
Šia tema vengiama kalbėti, manoma, kad žmogžudžiai neturi tautybės, kad negalima vaikų kaltinti už tėvų kartos klaidas ir klystkelius. Tačiau ar tai neišduoda baimės prisiminti, kas buvo, net jei mes patys dėl to nė kiek nekalti.
Pripratę prie kankinio aureolės, ilgus metus kruopščiai izoliuoti nuo rimtos lietuvių dalyvavimo žydų genocide analizės psichologiškai lengviausia reaguojame įprastu teisuolišku patosu, įvairiais būdais teisindami lietuvių dalyvavimą holokauste, nemalonius faktus skandindami išsisukinėjimų klampynėje, pabrėždami, kad kolaboravo su okupantais tik saujelė atplaišų ir kad visi negali būti kalti, ypač kita karta. Tačiau tai ne atsakomybės, o atvirumo istorijai problema.
Istorikas S. Sužiedėlis teigia, kad sąžiningas holokausto pateikimas, nesistengiant lietuvių vaidmens nei nuslėpti, nei sureikšminti, yra būtinas, jei Lietuva ir lietuviai nori žengti Vakarų pasaulio integracijos link, nes tas pasaulis klaus, kokios gi mūsų vertybės? Visuomenės laukia nelengvi egzaminai. Ar išlaikysime juos?
Redaktorė Birutė Garbaravičienė
