Šeštadienio naktį praūžusi audra be elektros paliko 140 tūkst. gyventojų.
Naujausiais duomenimis, pirmadienio vidurdienį be elektros energijos buvo daugiau kaip 13 tūkst. vartotojų, atstatymo darbai gali trukti kelias dienas. Šeštadienį naktį praūžusi audra šalyje be elektros paliko 140 tūkst. gyventojų, dėl nutrauktų laidų ir išverstų stulpų buvo sutrikusios ir mobiliojo ryšio paslaugos. Vieni šią audrą pavadino viena iš smarkiausių per pastarąjį dešimtmetį, tačiau sinoptikai ramina – tokios audros pavasarį ir rudenį yra visiškai įprastas reiškinys ir dar šį rudenį gali sugrįžti.
Kaip LRT.lt informavo Ernestas Naprys, Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorės bendrovės „Lesto“ atstovas, pirmadienio vidurdienį be elektros energijos šalyje dar buvo daugiau nei 13 tūkst. vartotojų. Daugiausiai jų – Utenos regione (daugiau nei 6 tūkst.), iš jų Anykščiuose (daugiau kaip 3 tūkst.), taip pat Zarasuose (beveik 1,5 tūkst.).
„Kadangi daugiausiai liko darbų su žemos įtampos linijomis, kuriomis paprastai tiekiama elektros energija nutolusiose vietovėse keliems gyventojams, tai darbų kiekis didelis. Šiandien visų tikrai nepavyks sutvarkyti ir atstatymo darbai gali trukti kelias dienas“, – LRT.lt informavo E. Naprys. Jis teigė, kad bent pastaruosius kelerius metus tokio masto pažeidimų skirtomasis tinklas neturėjo.
Po šeštadienio naktį praūžusios audros, atsižvelgdama į didelį elektros tiekimo sutrikimų mastą, „Lesto“ paskelbė ekstremalią situaciją. Gedimams šalinti buvo pasitelktos ir didelės pajėgos – beveik 300 brigadų. Dėl siautėjusio smarkaus vėjo šeštadienio naktį medžiai užgriuvo ant šešių „Litgrid“ elektros perdavimo linijų įvairiuose rajonuose, dėl to be elektros buvo likę Panevėžio, Utenos, Kauno ir Jurbarko rajonų vartotojai.
Darbo turėjo ir ugniagesiai gelbėtojai - dėl stipraus vėjo naktį ir paryčiais jie sulaukė per 100 iškvietimų šalinti nuvirtusių medžių. Daugiausiai gelbėjimo darbų teko Kauno, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse.
Sinoptikai: audroms kilti labai geros sąlygos
Sinoptikų duomenimis, stichinį reiškinio rodiklį vėjas buvo pasiekęs trijose stotyse – Raseiniuose ir Laukuvoje jo greitis siekė 30 m/s, Šilutėje – 31 m/s. „Jeigu būtų 33 m/s, tai jau būtų katastrofinis reiškinys, vadinamas uraganu. Pavojingas vėjas yra nuo 15 iki 27 m/s, 27-32 m/s yra stichinis. Šiaip mes turėjome labai smarkią audrą“, – sakė Izolda Marcinonienė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vyr. specialistė.
Pasak vyr. specialistės, gradientinis vėjas, kuris siautė šeštadienio naktį, yra susijęs su Atlanto ciklono slėgių kaita. „Priekinė ciklono dalis smarkiai krinta, o užnugaryje įsiveržia šaltis ir smarkiai kyla slėgis. Kuo stipresnis kritimo ir augimo skirtumas, tuo greitesni vėjai“, – LRT.lt paaiškino I. Marcinonienė.
Jos teigimu, žiemą, pavasarį ir rudenį tokioms audroms yra labai palankios sąlygos, mat dar įšilęs vandens paviršius, o iš Šiaurės jau artinasi šaltas oras. „Taip, aišku dar galima tikėtis [panašių audrų]. Žinoma, 30 m/s nėra dažnas reiškinys, šiemet tokia audra pirma, bet vienas du atvejai, gal ne visoje Lietuvoje, būna“, – sakė I. Marcinonienė.
