Vagims ir plėšikams nė motais, kur brautis – kad tik nugvelbti būtų ką. Todėl nė nemirktelėję jie laužiasi net į, rodos, kiekvienam tautiečiui šventas vietas – bažnyčias ar koplyčias. Išneša ne tik liturginius reikmenis, įvairias kultūros vertybes, bet ir surengia šou, nes, kaip vienu balsu tvirtina ir paveldosaugininkai, ir pareigūnai, bažnyčių tarnai savo turto beveik nesaugo.
Bus teisiami
Panevėžio apygardos prokuratūros Anykščių rajono prokurorai perdavė teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje trys Kupiškio miesto ir rajono gyventojai kaltinami vagystėmis iš bažnyčių ir koplyčių. Ir tai ne kokie piemenys, o subrendę vyrai: broliai Darijus (42 m.) ir Vygantas (38 m.) Stankūnai bei Romanas Goštautas (45 m.). Tiesa, vienas broliukas – Vygantas – kol kas slapstosi.
Kaip teigė Anykščių prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ričardas Juozainis, kaltinamieji, pagrobę bažnyčios turtą – paveikslus, kryžius ir liturginius reikmenis, tarp kurių taip pat buvo istorinės ir kultūrinės reikšmės vertybių, privalės atsakyti įstatymų nustatyta tvarka dėl svetimo turto pagrobimo ir jo sugadinimo. „Jų šventvagiškus poelgius taip pat pasmerkė ir krašto bendruomenės“, – sakė prokuroras.
Vieną pernykščio rugsėjo vakarą, kai gerokai „įšilo“, trijulė ėmė sukti galvas, kaip prasimanyti pinigų. Kažkuriam kilo mintis, jog vertingų daiktų gali rasti bažnyčiose, o aukų dėžutėse – dar ir litą kitą. Į „žygį“ susiruošti paskatino ir mintis, jog kaimo bažnytėlės nesaugomos, tad pasiimti tai, kas patiks, – vienas juokas. Sėdę į automobilį, plėšikai per keletą kartų apšvarino ne vieną Anykščių rajono bažnyčią ir koplyčią.
Svėdasuose, išlaužę Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios duris, vagys ištuštino netoli altoriaus buvusią aukų dėžutę. Kitą naktį, nukirpę pakabinamą Surdegio miestelio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į Dangų bažnyčios durų spyną ir išlaužę zakristijos duris, pagrobė įvairaus dydžio metalinius kryžius, Kristaus Kryžiaus kelio paveikslus, dvi taures ir dvi metalines žvakides.
Trijulei taip patiko plėšikauti bažnytėlėse (paprastai tokiuose Dievo namuose nėra signalizacijos ir niekas jų nesaugo), kad dar apšvarino ir Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčią, ir Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, Juostininkų ir Čekonių koplyčias.
Plėšikams už svetimo turto pagrobimą ir už jo sunaikinimą ar sugadinimą gresia iki 7 metų nelaisvės.
Grobis – narkotikams
Pernai vasarį Vilniaus apygardos teismas pustrečių metų nelaisvės nuteisė vilnietį, kuris apvogė kelias sostinės bažnyčias ir sentikių cerkvę. Vyras anksčiau jau 12 kartų teistas, serga AIDS ir kitomis sunkiomis ligomis, jis yra gerai pažįstamas Vilniaus pareigūnams.
Vasario ir kovo mėnesiais šis ilgapirštis net kelis kartus įsibrovė į Vilniaus arkivyskupijos Šv. Teresės bažnyčią. Iš šios koplyčios nuo altoriaus pagrobė 8 širdies formos ir vieną stačiakampio formos votus. Bažnyčiai padaryta daugiau nei 4000 litų žala.
Iš Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios vilnietis pasičiupo 5000 litų vertės votus nuo Šv. Mergelės Marijos altoriaus ir aukų dėžutę su 150 ten buvusių litų. Aukų dėžutės vertė – 800 litų.
O iš Vilniaus sentikių religinės bendruomenės cerkvės Svetopokrovskaja vyras nugvelbė du 1000 ir 2000 litų vertės kryžius.
Vagišius savo kaltę pripažino, aiškino, jog jam labai reikėję pinigų narkotikams.
Nežino, ką turi
Kad vagims nebūna nieko švento, lyg ir nenuostabu, tačiau bėda, jog ir patys Dievo tarnai, privalantys sergėti savo turtą (ypač jei jis – kultūros vertybė), dažnai net nežino, kur tie vertingi daiktai yra.
Štai pernai rugpjūtį Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio specialistai patikrino kelių Kėdainių rajono bažnyčių, kuriose turėjo būti kultūros vertybių, turtą. Per inventorizaciją pasigesta dalies vertingų skulptūrų, indų. Paveldosaugininkai konstatavo, kad iš Krakių miestelio bažnyčios neaiškiomis aplinkybėmis dingusi skulptūra „Nukryžiuotasis“, iš Apytalaukio kaimo bažnyčios – medinės skulptūros „Marija su kūdikiu“ ir „Šv. Kazimieras“, o iš Šventybrasčio kaimo bažnyčios – indas švęstam vandeniui. Minėtos kultūros vertybės – XVIII–XIX amžiaus, tad Kėdainių rajono policija ėmėsi tyrimo.
„Suradom mes tas tariamai pavogtas vertybes. Blogai, kai patys šeimininkai nežino, kur jas padeda. Pasirodė, kad vieni daiktai jau nuo laiko sunykę, kiti – muziejuje. Ir niekas nieko šiuo atveju nevogė, o mums teko gaišti laiką ir ieškoti“, – piktinosi Kėdainių kriminalinės policijos skyriaus viršininkė Diana Mikalauskaitė.
Apvogė ir sudegino?
Šių metų gegužės 9-ąją užsiliepsnjo ir iki pamatų sudegė 1923 metais statyta medinė Šv. Barboros Paštuvos bažnyčia (Kauno r.) su joje buvusiomis meno vertybėmis. Įtariama, jog keturi į Kultūros vertybių registrą įtraukti XVIII–XIX amžiaus Šv. Trejybės ir Šv. Izidoriaus paveikslai bei XVIII amžiaus pabaigos Šv. Onos ir Dviejų šventųjų paveikslai prieš gaisrą buvo pavogti. Šie šventųjų paveikslai įvertinti 75 000 litų. Pirminė gaisrų tyrėjų išvada – bažnyčia buvo padegta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu.
Kaip paaiškino ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Chramina, kol kas tiriamos įvairios gaisro kilimo ir vertybių nuniokojimo (ar dingimo) versijos. „Visiems paskirstytos užduotys, laukiame ekspertų išvadų, – sakė prokurorė. – Po to bus aiškiau, kuria kryptimi dirbsime toliau.“
Pasak specialistų, dingę paveikslai turėjo vertę ir „juodojoje“ rinkoje, tokie daiktai paprastai būna paklausūs.
Vyksta inventorizacija
Kaip „Akistatą“ informavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) vyriausioji specialistė Jolanta Miškinytė, jog vagis traukia vietos, kur galima kažką pavogti ir šalies bažnyčios nėra išimtis. Beto, didžiojoje dalyje nėra šiuolaikinių apsaugos sistemų. O juk juodosios meno dirbinių rinkos mastai yra tokie, kad užsakymų vagims, galima įtarti, netrūksta.
„Kiek ir kokių vertybių esama Lietuvos bažnyčiose, tiksliai nežinome, – sakė J. Miškinytė. – Jose esančių kilnojamųjų vertybių inventorizacija tebevyksta, tai yra milžiniškas darbas.“
KPD duomenimis, po Tytuvėnų vienuolyno gaisro buvo patikrinta 13 bažnyčių, kuriose yra Kultūros vertybių registre įtrauktų kilnojamųjų vertybių, iš viso 188. 178 vertybės buvo rastos tose pačiose bažnyčiose. Iš dešimties pasigestų vertybių, išsiaiškinta, jog 3 dingusios be žinios, 2 restauruotos ir atsidūrė muziejuose, o 5 buvo perduotos VŠĮ "Tytuvėnų piligrimų centras". Na, o pastarosios, kaip žinome, ėmė ir supleškėjo...
KPD vyriausioji specialistė pabrėžia, jog bėda dar ir ta, kad bažnytinėms vertybėms galiojantis valstybinis reguliavimas yra ne vienintelis – dar yra bažnytiniai kanonai. Tad labai daug priklauso nuo konkrečių klebonų požiūrio į vertybes bei vertybių apsaugą. Vieni klauso nurodymų, patarimų ir patys tų patarimų ieško, kiti abejingesni. O sankcijos taikomos tos pačios, kaip ir visiems kitiems paveldo savininkams. Iš pradžių kalbamasi, patariama, jei nekreipiamas dėmesys, surašomi reikalavimai, skiriamos baudos.
Tik faktai:
2009 metais buvo apvogta Klaipėdos Šv. Juozapo darbininko bažnyčia. Nuostolis – 20 000 litų.
2009 metais Tauragės rajono apylinkės teismas paskelbė nuosprendį dviem vaikų globos namų auklėtiniams (16 ir 17 m.) už vagystes iš Tauragės katalikų bažnyčios.
Pirmą kartą paaugliai, plyta išdaužę lango stiklą, įlindo į bažnyčią ir, sulaužę 3 aukų dėžutes, pavogė 1500 litų. Vagišius policija sulaikė su įkalčiais ir buvo suėmę 48 valandoms. Tačiau jaunuoliai, vos išėję į laisvę, vėl pasuko į bažnyčią. Šį kartą daužyti lango jiems nebereikėjo – atplėšė lentą, kuria buvo užkaltas jų pačių išdaužtas langas, ir, įlindę vidun, iš aukų dėžučių pavogė 1000 litų.
Už šias ir kitas vagystes bei kitus nusikaltimus Tauragės teismas vieną jaunuolį nuteisė 3 su puse metų, o kitą – 3 metams ir 8 mėnesiams nelaisvės.
Kaip teigė Trakų policijos viršininkas Valerijus Vincukevičius, 2003–2005 metais vagis labai domino Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Tuomet buvo išnešta daug brangių relikvijų ir liturginių reikmenų. Tačiau Trakų pareigūnams pasisekė nutverti vagišius už rankos ir sugražinti pavogtą bažnyčios turtą – už tai policininkai net buvo apdovanoti, o du minėtą bažnyčią švarinę plėšikai sėdo į teisiamųjų suolą.
Taip pat pavyko nustatyti, kas tais metais apiplėšė ir Lentvario seniūnijos Rykantų parapijos bažnyčią. Tačiau vagis nebuvo nuteistas – jam pavyko susitaikyti su klebonu.
2011 metais daugiausiai vagys išnešė iš Šiaulių apskrities bažnyčių. Ten dingo 17 įvairiausių į kultūros vertybių registrą įtrauktų objektų.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
