Politikų siūlymas į tikslinę teritoriją, suteikiančią privalumų prašant ES paramos, įtraukti KTU Panevėžio instituto rajoną daugumai Tarybos narių nepasirodė toks reikšmingas kaip vyskupijos prašymas tokią privilegiją suteikti kitąmet pradedamos statyti bažnyčios valdoms.
Parodė dosnumą
Valdančioji dauguma nusprendė į Panevėžio tikslinės teritorijos ribas įtraukti ir patį miesto pakraštį, kur pirkėjų viliotiniu suinteresuoto prekybos centro pašonėje jau kitąmet turėtų būti pradėta statyti bažnyčia. Toks formalumas reiškia, kad būsimos bažnyčios teritorija įgyja rimtą privalumą joje veikiantiems objektams pretenduojant į Europos Sąjungos paramą. O prašymas tokią pačią privilegiją suteikti ir sklypui, kuriame veikia Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutas, miesto valdančiųjų nebuvo išgirstas.
Pagal Europos Komisijos nuostatas, privilegijų prašant ES pinigų suteikiančioje tikslinėje teritorijoje negali gyventi daugiau nei 40 tūkst. žmonių. Savivaldybės Investicijų skyriaus vedėjos Dianos Bajorūnės teigimu, prijungus ir būsimosios bažnyčios valdas, gyventojų skaičius netgi šiek tiek viršijamas. Taigi prioritetinės teritorijos ribos Panevėžyje nebegalės būti plečiamos.
Maldos namų per mažai
Siūlymas Savivaldybės tarybai Klaipėdos g. ir patį jos galą paversti privilegijuotąja zona atsirado miesto vadovams sulaukus Panevėžio vyskupijos kurijos prašymo. Kurija kartu su Įsikūnijusio Dievo žodžio kongregacija planuoja šalia būsimos bažnyčios statyti ir socialinį centrą. Dvasininkai tikina tam neketinantys prašyti Savivaldybės finansinės paramos. Centrui įkurti ketina lėšų prašyti iš Europos Sąjungos paramos fondų 2014–2020 metų programų. Tačiau kad tai būtų įmanoma, būtina, jog socialinis centras iškiltų ne bet kur, o skirstant europinę paramą papildomų balų suteikiančioje tikslinėje miesto teritorijoje.
Į Tarybos posėdį atėjęs vyskupijos ekonomas Romualdas Zdanys tvirtino, kad nei politikų, nei visuomenės neturėtų stebinti miesto pakraštyje prie bažnyčios norimas kurti socialinių paslaugų centras.
„Visame pasaulyje mikrorajonuose statomos mažos bažnytėlės, o prie jų – tokie centrai. Suvalkuose 75 tūkst. gyventojų, o veikia 11 bažnyčių ir tiek pat parapijų“, – dar vienų maldos namų reikalingumą Panevėžiui įrodinėjo R. Zdanys.
Anot jo, planuojamas socialinių paslaugų centras būtų vos 300–400 kvadratinių metrų ir skirtas visoms amžiaus grupėms – nuo jaunimo iki senolių.
Jame darbuotųsi tarptautinės organizacijos – Įsikūnijusio Dievo žodžio kongregacijos – vienuoliai.
Finansinę paramą centro statybai, pasak dvasininko, pažadėjo JAV vyskupų konferencija, Vokietijos bažnytiniai fondai.
„Gal pavyktų prisidėti ir iš Europos Sąjungos paramos fondų“, – tikisi R. Zdanys.
Ir pasimels, ir apsipirks
Iš tokių gražių dvasininkijos planų išloš pirkėjų viliojimo būdų ieškantis prekybos centras. Bažnyčia neabejotinai pasitarnaus ne tik dvasinio peno ieškantiems tikintiesiems, bet ir vartojimą skatinantiems verslininkams, ne atsitiktinai netgi suteikusiems sklypą maldos namams statyti.
Tie patys verslininkai kelia koją ir į Panevėžio politikos olimpą. Savivaldos rinkimuose rimtai kautis nusiteikęs prekybos centro valdytojų iniciatyva suburtas visuomeninis komitetas „Mums svarbu“, o jo kandidatu į Panevėžio merus keliamas Tarybos narys, Bažnyčios interesus tenkinančios valdančiosios daugumos atstovas Kęstutis Lukoševičius.
Prielaidą, kad socialinis paslaugų centras gali būti tik priedanga, slepianti įtakingos dvasininkijos palankumą įgijusių verslininkų interesus, perša akivaizdus ir kunigų, ir miesto valdančiųjų siekis, kad socialinis centras iškiltų Klaipėdos g. gale. Mat tokios įstaigos taip norinčiai Bažnyčiai Savivaldybė galėtų pasiūlyti pigesnį variantą – užuot stačius naują pastatą miesto pakrašty, socialinį centrą įrengti daugiabučių apsuptos uždarytos buvusios „Verdenės“ mokyklos patalpose Parko g.
Tačiau tokia alternatyva nepriimtina ne tik dvasininkams.
„Jei vaikas prašo duonos, neduosite jam akmens“, – Šventojo Rašto žodžiais paaiškino meras Vitalijus Satkevičius.
Panevėžio valdžia Bažnyčiai tikrai dosni. Prieš keletą metų vyskupijai buvo 99-iems metams suteiktas sklypas Parko g., Kultūros ir poilsio parko pradžioje. Tąkart dvasininkai irgi kalbėjo apie maldos namų statybas. R. Zdanys teigia, esą tų planų neatsisakyta ir dabar, bet jie nukelti į tolimą ateitį.
„Jei Panevėžys per 20–30 metų neišmirs, o plėsis, ir ten iškils maža bažnytėlė su socialiniu centriuku“, – maldos namų plėtrą numato dvasininkas.
Paslėpti politiniai interesai
Tarybą susilaikyti nuo privilegijų suteikimo būsimos bažnyčios ir jos socialinio centro teritorijai ragino net trys komitetai – Kultūros ir meno, Ekonomikos ir finansų, Švietimo, mokslo ir jaunimo reikalų. Jų atstovus stebino, kad socialinio centro reikalingumas svarstomas, nors nėra atliktos socialinių paslaugų poreikio Panevėžyje analizės.
„Net ir Savivaldybėje nėra vieningos nuomonės, ar tokio centro reikia. Vadinasi, už to galbūt slepiasi kažkieno interesai ir įtariame, kad – vienos iš politinių jėgų“, – teigė komiteto pirmininkė Zita Kukuraitienė ir ragino politizuojamą klausimą atidėti po rinkimų.
Strateginio planavimo ir investicijų komitetas pasiūlė prioritetą suteikti Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto teritorijai. Ją įtraukus į tikslines ribas, mokslo įstaigai irgi padidėtų galimybės sulaukti ES finansinės paramos.
„Kad autobusų stotis tarnautų ne išvykstančiam jaunimui, o atvažiuojančiam į Panevėžį mokytis“, – politikus atkreipti dėmesį į institutą ragino komiteto pirmininkas Viktoras Trofimovas.
Apgynė Bažnyčią
Vyskupijos užmojus statyti bažnyčią su socialiniu centru ir taip papildyti dar ir prekybininkų kišenę karštai palaikė Panevėžio valdančiojoje daugumoje esantys krikščionys demokratai ir konservatoriai. Jų frakcijos pirmininko Vidmanto Baltramiejūno nuomone, tokių planų įgyvendinimas turi būti Panevėžio, kaip metropolinio miesto, prioritetas.
Ginti Bažnyčios interesų stojo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, istorijos mokytojas Juozas Brazauskas. Jis išdėstė tris lietuvių tautos pagrindus – ginti žemę, kalbą ir katalikų tikėjimą.
„Man kelia nerimą, kad kai kurie sąmoningai to nori atsižadėti“, – katalikų tikėjimo neapleisti ragino J. Brazauskas.
Įtakingos Bažnyčios baimė artėjant savivaldos rinkimams Panevėžio taryboje pasirodė labai galinga jėga. Balsų dauguma lėmė, kad teritorija, kurioje iškils maldos namai su savu socialiniu centru, Tarybos buvo pripažinta prioritetine, suteikiančia privilegijų prašant ES paramos. Tokį sprendimą palaikė ir verslininkų sąrašo kandidatas į merus Kęstutis Lukoševičius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
