Tikriausiai kone kiekvieną nustebintų žodžiai „įsigijau bažnyčią“. Tačiau būtent tuo gali pasigirti laidos pašnekovė E. Stankevičiūtė-Righetto. Architektė papasakos, kokiomis aplinkybėmis maldos namai, veikę iki pirmojo pasaulinio karo, tapo jos nuosavybe.
„Mano žiniomis, daugiau asmenų, valdančių bažnyčias, nėra. Esame vieninteliai ir tuo labai džiaugiamės“, – prabils meniškos sielos moteris.
Istorija nebuvo palanki šventam pastatui. Sovietams užėmus Lietuvą, bažnyčios pastatas prarado savo pradinę paskirtį ir buvo naudojamas kitiems tikslams. „Tai pats brutaliausias būdas sunaikinti pastatą“ – architektė pasakos apie tai, kokia statiniui žalinga veikla tuomet buvo užsiimama maldos namuose.
Tačiau net ir atgavus nepriklausomybę, liuteronams nepavyko restauruoti pastato. Iš Italijos grįžusi Edita, keliaudama po apylinkes, pastebėjo bažnyčią ir pateikė tuometiniams savininkams pasiūlymą.
„Taip pirmąjį kartą mums atiteko šis architektūros kūrinys“, – šypsosis pašnekovė.
Tiesa, šiuos žodžius moteris ištars ne šiaip sau. Pastato istorija ties čia nesibaigia – moteris atskleis, kas nutiko, kad vėliau maldos namus teko įsigyti iš naujo.
Editai įsigijus bažnyčią prasidėjo įdomioji dalis – restauracija
Fantazijos nestokojanti architektė ir interjero dizainerė parengė projektą bei ne tik atnaujino pastatą, bet ir pritaikė jį komercinei veiklai. Restauracijos metu teko gvildenti ne vieną problemą, tačiau svarbiausia iš jų – kaip apsaugoti bažnyčią, kad jos būklė su laiku netaptų dar prastesnė? Renovacijos darbų sunkumus papildė ir artimųjų abejonės: „Mano tėvai nelabai suprato, o kam ji man reikalinga?“
Išgirsime ir apie architektūrinius sprendimus, už kuriuos pašnekovė buvo nominuota nacionaliniam apdovanojimui. Pasak architektės, viskas buvo taip suprojektuota, kad nebūtų pažeista maldos namų struktūra, o norint grąžinti ją tam tikslui, dėl kurio bažnyčia ir buvo pastatyta, šiuolaikines konstrukcijas būtų labai lengva išmontuoti.
Kalba pasisuks ir apie moters karjeros kelią. Interjero dizainerė atviraus, kodėl prireikė dar kartą įstoti į Dailės akademiją bei kokiu verslu užsiėmė studijuodama ten pirmą kartą. Moteris atskleis, kokia gausa darbų ir veiklų vienu metu laikydavosi ant jos pečių bei kaip ji viską suspėdavo.
Laidoje netrūks ir pokalbių apie asmeninį gyvenimą. Edita su šypsena pasakos apie Italiją, kuri iki šiol užima svarbią vietą jos širdyje ir gyvenime. Pašnekovė prabils ir apie tai, kaip susipažino su buvusiu savo vyru italu ir atskleis, kaip pavyko perprasti tenykščių žmonių būdą bei bendravimo subtilybes.
„Tada ir supranti, kur yra žmogus, o kur – turistinė išvaizda“, – sakys ji, o laidoje užsimins ir apie vaikus bei dabartinį gyvenimo partnerį.
O kokie ateities planai numatyti menininkės gyvenime? Apie naujausias svajones ir projektus architektė papasakos laidoje šį sekmadienį.
Puošmenos „Lietuvos garbėje“
Antroje laidos dalyje su floristikos dizainere K. Rimiene nusikelsime į Vilniaus rotušę, kurioje vyko nacionaliniai apdovanojimai „Lietuvos Garbė“. Šis projektas savo veiklą tęsia jau net 19 metų, iš kurių renginį 6 metus gėlių aranžuotėmis puošia Kristina su komanda.
Visoms šių metų kompozicijoms sukurti prireikė dviejų dienų, dirbant septyniems asmenims. Tam, kad papuošimai džiugintų šventės svečių bei žiūrovų akis, darbai truko nuo ryto iki vakaro.
Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, buvo atitinkamai pasirinktas ir šventės dekoras. Šiais metais vyravo etno tematika, kuriai išpildyti pasitelkti liaudiški raštai bei dažniausiai Lietuvos pievose sutinkamos spalvos: žalia, geltona ir balta. Floristų komanda naudojo tokias gėles kaip irisai, narcizai, hiacintai ir eustomos, kurios mus pasiekė tiesiai iš Olandijos gėlių didmeninės įmonės „Decorum Plants and Flowers“.
Filmavimo salės stalai buvo dekoruoti žaviai minimalistinėmis gėlių kompozicijomis. Pasitelkdama putų polistireno burbulus bei iš Olandijos atvežtas samanas, floristų komanda sukonstravo samanų kamuoliukus, su kuriais kartu kombinavo narcizus, hiacintus bei žydres. Tokiais pat samanų kamuoliukais buvo papuošti ne tik stalai, bet ir laiptai, taip sukuriant bendrą stilistiką. Vaišių stalą papuošė unikali kompozicija, vaizduojanti Lietuvos reljefą: pievas, miškus ir upes. Jiems atvaizduoti buvo įkomponuotas tyro vandens šaltinis bei žemė, kur bulvės sužydėjo iš svogūnėlių prasikalusiomis melsvėmis.
Be stalų ir laiptų dekoracijų, K. Rimienė su komanda kūrė ir „Lietuvos Garbės“ statulą–fotosienelę. Šiais metais, kitaip nei įprastai, buvo pasirinkta sukomponuoti dekoraciją pasitelkiant ne gyvus, o džiovintus augalus. Iš sausų javų kruopščiai surištos vėduoklės kartu su liaudiškų raštų motyvu papuošė kompozicijos rėmą, taip suteikdami kūriniui tautiškos dvasios.
„Pasaulis pagal moteris“ – jau šį sekmadienį 10 val. tik per TV3.
