Kaip praneša newsru.com, remdamasi „Deutshe Welle” (DW) šaltiniais, kalbama apie maždaug 60 žmonių, kurie kasdien ilgus metus aktyviai dalyvavo masinėse žudynėse, o šiuo metu taip ir nenubausti gyvena Vokietijoje. Centro direktoriaus Efraimo Zuroffo teigimu, garbus ieškomųjų amžius šiuo atveju neturi jokios reikšmės.
Akcijos metu apie 2000 plakatų su nacių Osvencimo koncentracijos stovyklos vartų nuotraukomis, iškabintomis Berlyne, Hamburge, Kelne, kviečia šalies piliečius pasidalyti informacija, kur galėtų būti Trečiojo reicho laikų nusikaltėliai, praneša bbc.co.uk. Už vertingą informaciją, kuri padės sugauti nusikaltėlius, Vyzentalio centras žada sumokėti 25 tūkst. eurų.
Tikimasi, kad pavyks sučiupti buvusius Osvencimo apsaugininkus ir liūdnai pagarsėjusio mobiliojo SS mirties bataliono narius, kurie vykdė masines civilių gyventojų, visų pirma, žydų ir čigonų bei komunistų ir partizanų, sučiuptų hitlerininkų užgrobtose teritorijose, žudynes. Pranešama, kad akcijos idėja atsirado, kai prieš dvejus metus Miuncheno teismas kalėti 5 metus nuteisė buvusį koncentracijos „Sobibor” stovyklos prižiūrėtoją Ivaną Demjaniuką, kurį Vokietijai perdavė JAV.
Teismui, nusprendusiam, kad jis dalyvavo masinėse žudynėse, pakako fakto, jog jis tarnavo Lenkijos teritorijoje buvusios koncentracijos stovyklos apsaugoje, nors tiesioginių įrodymų, kad I. Demjaniukas dalyvavo žudant žmones, ir nebuvo. Iki pastarojo atvejo vokiečių teisėjai kaltinamuosius išteisindavo, jei prokurorai negalėdavo pateikti dokumentų, tiesiogiai įrodančių jų dalyvavimą kankinant ar žudant kalinius.
Panašiai buvo ir kitose šalyse, rašo newsru.com. Būtent taip baigėsi garsi vengrų kolaboranto Šandoro Kepiro, kuris buvo vienas ieškomiausių nacistinių nusikaltėlių, byla. Jis buvo kaltinamas dalyvavęs 1,2 tūkst. žydų, serbų ir čigonų žudynėse nacių okupuotoje Serbijoje 1942 metais, tačiau Budapešto teismas 2011 metais pripažino jį nekaltu. Netrukus 97 metų sulaukęs Š. Kepiro mirė.
