Panevėžio politikai taip ir nesiryžo prispausti „Aukštaitijos vandenų“, kad bendrovė iš naujo apsvarstytų vandens įkainius miesto gyventojams.
Taigi vandens ir nuotekų mokesčiai kitąmet liks nepakitę, bet vandens tiekėjams teks susiveržti diržus ir ieškoti lėšų dividendams mokėti.
Rado kitą būdą
Miesto Savivaldybės taryba vakar nepritarė klausimui, kuriuo buvo siekiama patikslinti bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ lėšų panaudojimo infrastruktūros plėtrai ir ilgalaikio turto nusidėvėjimui atkurti 2009–2012 metų planą. Šis sprendimo projektas, jeigu politikai būtų išdrįsę jį patvirtinti, numatė bendrovės veiklos sąnaudų mažinimą, būtų atsiradusi galimybė siekti sumažinti aukščiausio rango įmonės vadovų, jų atlyginimą ir suformuoti naują bendrovės valdybą. Beje, priėmus minėtą sprendimą, būtų iš naujo apsvarstytos ir sumažintos šalto vandens kainos.
Už tai, kad sprendimas būtų priimtas, balsavo septyni Tarybos politikai, keturiolika nepritarė, o du neišreiškė savo valios. Beje, trys politikai – darbietis Petras Narkevičius, konservatorius Vidmantas Baltramiejūnas ir tvarkietis Sigitas Činga – pasišalino iš salės, kai buvo svarstomas „Aukštaitijos vandenų“ klausimas. Mat visi trys bendrovėje dirba direktoriais.
Pasibaigus balsavimui miesto meras Vitalijus Satkevičius neišlaikė: „Jei Taryba būtų priėmusi šį sprendimą, tai būtų buvęs pirmas žingsnis šalto vandens tarifų mažinimo link. Deja, politikai apsisprendė kitaip. Tačiau tai nereiškia, kad neturime kontroliuoti įmonės, kurios akcininkė yra Savivaldybė. Siūlyčiau svarstyti galimybę reikalauti iš „Aukštaitijos vandenų“ ir kitų mūsų valdomų įmonių mokėti į biudžetą dividendus iš gaunamo pelno. Jeigu negalėjome panevėžiečiams padovanoti mažesnių šalto vandens kainų, tai tegul Savivaldybės kontroliuojamos įmonės dividendais papildo 2011 metų skurdų biudžetą.“
Kainas turės dar didinti?
„Aukštaitijos vandenų“ klausimą miesto Tarybai parengė keturi politikai: meras krikdemas V. Satkevičius, vicemerė valstietė liaudininkė Gema Umbrasienė, nepartinis Visvaldas Matkevičius ir krikščionis Tomas Josas. Kadangi artėja savivaldos rinkimai, jų klausimą kai kurie Tarybos nariai pavadino rinkimų šou. Mero pavaduotoja
G. Umbrasienė griežtai atmetė tokius kaltinimus.
„Su rinkimais tai visai nesusiję, – piktinosi ji. – Juolab kad opų klausimą bandome svarstyti nuo 2009 metų, po to, kai tų metų liepos 23 dienos Tarybos posėdyje buvo patvirtintos šalto vandens ir nuotekų kainos. Mano galva, nekorektiška bandymą sumažinti vandens kainas vadinti rinkimų šou. Tai labai svarbu panevėžiečiams.“
Tarybos posėdyje „Aukštaitijos vandenų“ klausimą pristačiusi G. Umbrasienė aiškino, kodėl reikia priimti sprendimo projektą ir kuo jis bus naudingas.
„Apie tai kalbamės jau ne pirmame Tarybos posėdyje, – teigė politikė. – Todėl dar kartą pakartosiu: jeigu bendrovės veiklos ir plėtros planai nevykdomi arba keičiami, vandens tiekėjas privalo apie tai informuoti Savivaldybės tarybą, kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją bei prašyti iš naujo apsvarstyti vandens kainas. Apie tai, kad bendrovė nevykdo veiklos ir plėtros plano, nurodyta gautoje informacijoje. Todėl ir būtina priimti ši sprendimą, tuomet atsirastų galimybė iš naujo apsvarstyti šalto vandens kainas ir jas sumažinti, būtų užtikrintas subalansuotas bendrovės lėšų panaudojimo infrastruktūros plėtrai ir ilgalaikio turto nusidėvėjimui atkurti 2009–2012 metų plano vykdymas, racionalizuotos bendrovės sąnaudos. Pastarasis planas sudarytas ydingai, nes į jį įtrauktas Europos Sąjungos lėšomis įgytas turtas. Jis nusidėvėjimo sąnaudose negali būti investicinės programos finansavimo šaltiniu ir pripažintas įmonės būtinomis sąnaudomis.“
Vicemerė įsitikinusi, kad priėmus sprendimą būtų galima kalbėti ne tik apie vandens ir nuotekų kainų tarifus. Kartu atsirastų galimybė mažinti bendrovės išlaidas, skirtas valdymui. Be to, G. Umbrasienė politikus tikino, esą nepriėmus sprendimo bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ turės skolintis, o tuomet padidės išlaidos paskolai aptarnauti ir gali atsirasti poreikis netgi didinti vandens kainas.
Galima ir palaukti
Ne visiems Tarybos politikams atrodė, kad reikia priimti sprendimą. Krikdemas Julius Beinortas siūlė neskubėti ir apskritai nieko nesvarstyti. Jo nuomone, galima palaukti, kol baigsis kalendoriniai metai ir tą klausimą svarstyti 2011 metų vasario mėnesį. Esą tuomet bus aiškūs pasiekti „Aukštaitijos vandenų“ rodikliai.
Buvęs vicemeras Kastytis Vainauskas siūlė išklausyti į Tarybos posėdį atėjusius bendrovės gamybos direktorių Saulių Venckų arba ekonomikos direktorę Violetą Tamošiūnienę. Abu darbuotojai tvirtai įsitikinę, esą priimti sprendimo, kuris vėliau suteiktų teisę iš naujo apsvarstyti geriamojo vandens kainas, nereikia. S. Venckus tvirtino, kad tikslinti bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ lėšų panaudojimo infrastruktūros plėtrai ir ilgalaikio turto nusidėvėjimui atkurti 2009–2012 metų planą nėra reikalo, nes šis nurodymas taikomas nustatant naujas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas.
Ims paskolą ir mokės
Abu bendrovės direktoriai S. Venckus ir V. Tamošiūnienė leng-viau atsiduso, kai didžioji dauguma Tarybos politikų nepritarė sprendimo projektui. Po balsavimo išgirdęs mero repliką, esą nepritarus parengtam sprendimui teks imtis kitokių priemonių ir 2011 metų biudžetą papildyti Savivaldybės kontroliuojamų įmonių dividendais, bendrovės gamybos direktorius S. Venckus tarstelėjo: „Panašiai elgiamasi, kaip ir su Lietuvos geležinkeliais. Jie privalės į šalies biudžetą pervesti milijonus litų. Ką gi, kadangi nesitikime gauti 2010 metų pelno, dividendams sumokėti teks imti paskolą. Beje, tikiuosi, kad juos mokėti bus priversti ne tik „Aukštaitijos vandenys“, bet ir kitos Savivaldybės valdomos įmonės.“
Raimonda MIKUČIONYTĖ
