Tomas Juškėnas
Po daugiau nei penkerių metų pertraukos grįžta anksčiau galiojusi baudos balų sistema. Nors nėra tiksliai įvardyta, nuo kada turi įsigalioti sprendimas, specialistai sutaria, kad, prastėjant situacijai šalies keliuose, baudos balų sistema kaip veiksminga priemonė, siekiant pažaboti nuolat Kelių eismo taisykles (KET) pažeidžiančius vairuotojus, turi būti patvirtinta dar šiemet.
Kaip viena nuolatinių KET pažeidimų vietų įvardijama pėsčiųjų perėja. Todėl grąžinant baudos balų sistemą skiriamas didelis dėmesys pėsčiųjų saugumui.
„Šiais metais nuspręsta, kad turi būti patvirtinta baudos balų sistema, vienas iš tikslų – atgrasinti vairuotojus nuo pėsčiųjų perėjose daromų pažeidimų, nuo kitų pavojingų situacijų pėstiesiems. Baudos balai nuo tų, kurie sistemingai pažeidinėja KET, turėtų gelbėti“, – teigė Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.
Didelis dėmesys pėsčiųjų saugumui skiriamas ne veltui: praėjusiais metais pėsčiųjų perėjose žuvo net 32 pėstieji, tai yra dvigubai daugiau nei 2013 m.
Du pažeidimai ir vairuotojas tampa pėsčiuoju
Kraupi statistika rodo, kad kone pusė pėsčiųjų žuvo pėsčiųjų perėjose. Kasmet tendencijoms blogėjant tikimasi, kad sugrąžinus baudos balų sistemą situacija pasikeis.
„Ypač dėl pėsčiųjų numatytos pakankamai griežtos baudos vairuotojams – 5 baudos balai, jei nepraleidi pėsčiojo per pėsčiųjų perėją. Tai bus traktuojama kaip vienas šiurkščiausių pažeidimų“, – sakė Saugaus eismo skyriaus vedėjas V. Pumputis.
Anksčiau buvo skelbiama, kad vairuotojas, per vienerius metus surinkęs 10 ar daugiau balų, neteks teisės vairuoti transporto priemonę nuo devynių mėnesių iki vienerių metų.
Įvertinus pradedančiųjų vairuotojų, turinčių iki dvejų metų vairavimo stažą, keliamą grėsmę eismo saugumui, teisė vairuoti jiems bus atimta surinkus ne 10, o 6 balus.
Taip pat svarstoma, kad turi atsirasti minimalus atstumas, iki kurio turės sustoti automobilio vairuotojas prieš pėsčiųjų perėją.
Esą vairuotojai dažnai ignoruoja laukiančius pėsčiuosius, todėl jie, praradę viltį, žengia į perėją, kai jų niekas nepraleidžia, todėl neišvengiamai pasitaiko skaudžių pasekmių. Dar viena pavojinga situacija, kai vienas automobilis sustoja prie perėjos, tačiau kitas automobilis to nepastebi, nemato ir įvyksta tragiška avarija.
„Tokiais atvejais verta pagalvoti, ar neverta kuriam laikui atimti vairuotojo pažymėjimo. Pagal KET numatyta: vairuotojas privalo sustoti prieš pėsčiųjų perėją, jei vienas automobilis sulėtina ar sustoja. Taisyklės griežtai nustačiusios šį reikalavimą, tačiau praktika kitokia“, – pastebi Saugaus eismo skyriaus vedėjas.
Pėstieji – potencialūs KET pažeidėjai
Pėsčiųjų saugumą siekiama užtikrinti ne vien pažabojant vairuotojus, numatoma griežtinti sankcijas ir pėstiesiems.
„Kai bus tvirtinamos naujos baudos balų nuobaudos, neišvengiamai tam tikrais atvejais bus padidintos baudos pėstiesiems – jeigu jie išbėga neleistinoje vietoje ar neįvertinę saugumo staigiai iššoka priešais automobilį“, – pasakojo V. Pumputis.
Statistika skelbia, kad pėstieji ne ką rečiau pažeidžia KET: praėjusiais metais iš viso išaiškinta net 23 021 pėsčiųjų padarytas KET pažeidimas – apie 5,5 tūkst. nustatyta atvejų, kai pėstieji kirto kelią, kur draudžiama, apie 1,3 tūkst. atvejų – atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų nenaudojimas tamsiuoju paros metu.
Pėsčiųjų išsiblaškymas stebimas ir pėsčiųjų perėjose, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse – Švedijoje ir Suomijoje – eidamas per perėją pėsčiasis turi ne užsiimti pašaliniais darbais, o stebėti eismo aplinką.
Tačiau Lietuvoje pastebima kita tendencija, kai pėstieji eidami per perėją kalba telefonu, rašo SMS, per ausines klausosi muzikos, būna galvą užsidengę gaubtuvu ir į perėją žengia nesižvalgydami, nes vairuotojai juk turi juos praleisti.
Blogybė perėjose
Ne ką mažiau kritikos pažeriama dėl ydingos pėsčiųjų perėjų įrengimo tvarkos.
„Nustatyta ne viena dešimtis netvarkingų perėjų, kurios yra nesaugios. Kai kurios perėjos rekonstruojamos, kai kurios ne, bet norint pakeisti situaciją iš esmės reikėtų kompleksiškai visas perėjas identifikuoti, priimti sprendimus, kad būtų galima pereiti saugiai jas tiek dienos, tiek nakties metu. Pažiūrėkime, kiek daug perėjų, neapšviestų nakties metu, o kiek perėjų, kur į vieną pusę įrengtos trys eismo juostos – tai tikrai pavojingi sprendimai ir, kaip rodo praktika, būtent tose pavojingose perėjose ir nukenčia daugiausia žmonių.
Saugaus eismo ekspertai savivaldybėms įrengiant pėsčiųjų perėjas pateikę rekomendacijas: greitis prieš pėsčiųjų perėją turi būti ne didesnis kaip 50 km/ val., juostų skaičius į vieną pusę neturi viršyti dviejų eismo juostų – jeigu yra dvi juostos, turi būti įrengtos saugumo salelės ir visais atvejais pėsčiųjų perėjos turi būti apšviestos papildomu apšvietimu tam, kad tamsiu paros metu pėstieji būtų gerai matomi.
Prieš dvi savaites Saugaus eismo tarybos posėdyje nutarta, kad pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklės savivaldybėms nebūtų tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau taptų privalomu reikalavimu.
