Praėjus savaitei, kai Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė apriboti prekybą alkoholiu bare „Soul Box“, sulaukėme skaitytojo Ramūno siūlymo pasigilinti, kodėl jaunimo pamėgti barai uždaromi, o nelegaliems alkoholiu prekiaujantiems „taškams“ tokie apribojimai netaikomi.
„Nuolat pabrėžiama, kad Vilniui reikia būti kaip Vakarų miestai, atgaivinti gyvenimą senamiestyje, o dabar viskas vyksta atvirkščiai: centre esančios jaunimo pamėgtos pasilinksminimo vietos apribojamos, joms kliudoma sėkmingai veikti, o visokie „taškai“, dėl vaizdo pasistatę staliukus ir leidžiantys bet kuriuo paros metu pirkti ir išsinešti alkoholį, klesti“, – piktinosi skaitytojas. Pasak Ramūno, reikėtų riboti ne sostinės klubų, o tokių „taškų“ veiklą, nes pastarieji dažniau tampa įvairių kriminalinių nelaimių vietomis.
Vilniaus miesto taryba atsižvelgė į gyventojų skundus ir prieš keletą savaičių nuo 24 iki 8 val. apribojo prekybą alkoholiu Vilniaus bare „Soul Box“. Žiniasklaidoje taip pat buvo pasirodę pranešimų, kad prekyba apribota ir Pilies gatvės barui „Gorky“, tačiau, kaip savaitraščiui „Ekonomika.lt“ patvirtino minėto baro savininkas Augustinas Beinaravičius, ilgai diskutuota su gyventojais bei sostinės taryba ir barui suteiktas laikotarpis papildomoms sąlygoms įvykdyti, o paskui bus dar kartą sprendžiama dėl apribojimų.
Sprendimas apriboti „Soul Box“ veiklą sukėlė ir daugelio vilniečių pasipiktinimą: baras nepasižymėjo tuo, jog jame lankytųsi agresyviai nusiteikęs jaunimas, jame nuolat vyksta ir kultūriniai renginiai, koncertai gyvai.
Skundikas – tas pats?
„Soul Box“ direktorius Aurelijus Marudinas aiškino, kad visi vienuolika per keletą pastarųjų mėnesių barą pasiekusių skundų yra iš vieno Palangos gatvės 1/ Pylimo g. 10 esančio namo buto. „Tas žmogus skambina ir skundžiasi, kad triukšmas sklinda iš „Soul Box“, – pasakojo A. Marudinas. – Tada pareigūnai net netikrina, kas iš tikrųjų triukšmauja, o iškart važiuoja pas mus.“ Baro savininkas įtaria, kad dalis skundų iš tikrųjų turėjo būti skirti ne „Soul Box“, o kitoms šalia esančioms maitinimo įstaigoms.
„Soul Box“ kaltinamas ne tik dėl keliamo triukšmo, bet ir todėl, kad jo lankytojai neva prišiukšlina vidinį už kelių šimtų metrų nuo klubo durų esančio namo kiemą ir šlapinasi jo laiptinėse. Tačiau, pasak baro direktoriaus, įrodymų, kad tai būtų „Soul Box“ lankytojai, – nėra. „Namo (Palangos g. 1 – red. past.) vidinis kiemas yra aptvertas, vartai rakinami, o laiptinės – su kodais, todėl sunku suprasti, kaip ten galėtų patekti mūsų lankytojai, – stebėjosi A. Marudinas. – Be to, pas mus esančių tualetų skaičius viršija veterinarijos tarnybos reikalavimus.“
Troleibusas – garsesnis
Socialiniuose tinkluose baro lankytojai reiškė nuomonę, kad už draudimo apriboti alkoholio pardavimą iš tikrųjų slypi šalia esančių klubų ketinimai išstumti konkurentus, tačiau A. Marudinas tokius įtarimus atmeta. Esą buvę ir tokių kalbų, kad Palangos g. 1-ajame name gyvena įtakingi, kadaise aukštas valstybines pareigas ėję asmenys, tačiau tai – tik gandai, įrodymų nėra.
„Mes namo gyventojams siūlėme įmonės sąskaita atlikti garso matavimus, – pasakojo A. Marudinas. – Gavome atsakymą, kad būtinybės tai daryti nėra. Policijos pareigūnai siūlėsi ateiti į besiskundžiančiojo buto patalpas ir įsitikinti, ar tikrai girdėti triukšmas, tačiau ir į šį pasiūlymą nereaguota. Mes ir patys norime įsitikinti, ar tikrai iš mūsų baro sklindantis garsas kam nors trukdo.“
Kad iš baro sklindantys garsai nėra triukšmingi, praėjusią savaitę savo „Facebook“ tinklalapyje rašė ir Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Jis į „Soul Box“ užėjo panašiu metu, kai ten atvyko gyventojų iškviesti pareigūnai. „Kaip tyčia sutapo, tik privažiavus prie baro, atvyko ir policijos ekipažas, – socialiniame tinkle rašė meras. – Pasirodo, gretimo namo gyventojai jau paskambino policijai. Klube grojo gyva muzika. Lauke muzikos fonas buvo, bet ne didesnis nei pro šalį važiuojančio troleibuso.“
Nutarimas – negalutinis
Vilniaus miesto tarybos atstovai kalbėjo, kad apribojimas prekiauti alkoholiniais gėrimais iš dalies yra ir paties baro savininkų kaltė: pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojo Juliaus Morkūno, baras laiku nesiėmė prevencinių priemonių ir iš pradžių nerodė iniciatyvos, kad nesutarimai su kaimynais būtų išspręsti.
„Tačiau dabar jie su mumis bendradarbiauja, kalba ir teikia pasiūlymus, – sakė J. Morkūnas. – Šis apribojimas prekiauti alkoholiu nėra galutinis, yra galimybė jį panaikinti.“
„Soul Box“ praėjusios savaitės pabaigoje dar dirbo senu režimu – A. Marudinas sakė, kad laukia registruoto laiško su nutarimu iš miesto savivaldybės, kuriame turi būti pranešta apie įsigaliojančius apribojimus.
Ragina apsispręsti
Barų ir šalia įsikūrusių gyventojų nesutarimai Vilniaus senamiestyje – dažnai kylanti problema. Kaip pastebi kalbinami barų atstovai, dažniausiai sumaištį kelia vieno ar kelių butų gyventojai – „etatiniai skundikai“. Baro „Gorky“, kuriam po ilgų derybų ir kalbų su kaimynais galiausiai pavyko pasiekti, kad prekyba alkoholiu kol kas nebūtų apribota, vadovas A. Beinaravičius aiškino, kad besipiktinantys kaimynai net nesileidžia į dialogą. „Namo, kuris skundžiasi mūsų veikla, vėliavnešė yra maždaug 45 metų moteris – ji nepatenkinta viskuo, – aiškino A. Beinaravičius. – Sakyčiau, iš viso dviejų butų gyventojai piktinasi triukšmu. Tačiau kai į vieną iš jų ateini pakalbėti, jie net skambučių negirdi: matome, kad kažkas yra namie, o durų neatidaro.“
Pašnekovas pridūrė, kad užtenka vos kelių nepatenkintų gyventojų, skundų ir kaimynų paramos, kad baras patirtų nuostolių: esą nepatenkinti gyventojai dažniausiai surenka kaimynų parašus ir neša į savivaldybę, nors kaimynams triukšmas galbūt netrukdo, o dėl kaimyno pasirašyti nesunku.
Verslininkai rizikuoja
Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, dažnai skundikus puikiai pažįsta ir savivaldybės administracijos darbuotojai, o kivirčus neretai dar paaštrina ir politikai, kurie prieš artėjančius rinkimus nori pasirodyti gyventojų draugais.
E. Šiškauskienės teigimu, nesutarimus tarp barų savininkų ir gyventojų daugeliu atvejų galėtų išspręsti nutarimas miestą paskirstyti į zonas. „Verslininkai investuodami į patalpas miesto centre rizikuoja – leidžia didelius pinigus ir turi ilgai laukti, kol veikla atsipirks, todėl jie turėtų žinoti, kur tiksliai investuoja – ar ta vieta priklauso miegamajam rajonui, ar ne“, – pasakojo E. Šiškauskienė.
Draudimus apeina
Nuo šių metų sausio 1 dienos Lietuvoje nuo 22 iki 8 val. uždrausta iš barų išsinešti alkoholinius gėrimus. Tokiu būdu turėjo būti užkirsta veikla įstaigoms, kurios prisidengdamos barų veikla naktimis prekiauja alkoholiu, nors tai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus draudžiama. Po „Ekonomika.lt“ skaitytojo komentaro, esą tokie „taškai“ Lietuvoje klesti, nusprendėme įsitikinti, ar po priimtų įstatymo pataisų sunku įsigyti alkoholį. Atlikę nedidelį eksperimentą įsitikinome, kad alkoholio iš barų išsinešti nesunku. Tiesa, pardavėjai dabar dirba kur kas apsukriau – parduodami tiek silpnuosius, tiek stipriuosius alkoholinius gėrimus atkemša butelį, iš butelio lašelį alkoholio įpila į vienkartinę stiklinę, ir tada su buteliu galite eiti kur norite.
Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato, kuris šių metų pradžioje paskelbė konkurso „Saugiausias naktinis baras - 2011“ nugalėtojus, viršininkas Ramūnas Šilobritas pasakojo, kad „pseudo baruose“ nusikalstamumas kur kas didesnis nei kitose vietose. „Dažniausiai jūsų minėtų barų prieigose užfiksuojama kur kas daugiau teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų – plėšimų, vagysčių, kūno sužalojimų ir viešosios tvarkos pažeidimų. Tokio pobūdžio įmonės dažniausiai neinformuoja savo klientų apie įsigaliojusius pakeitimus rašytiniais ar žodiniais įspėjimais, o aptarnaudami net neketina vertinti pirkėjo nusiteikimo alkoholį vartoti vietoje“, – komentavo R. Šilobritas.
Faktai: tvarkos pokyčiai
Įsigaliojus priimtoms LR Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms nuo 2012 sausio 1 d., nebegalima iš viešojo maitinimo įstaigų nuo 22 iki 8 val. išsinešti alkoholinių gėrimų.
Lietuvos savivaldybės yra išdavusios apie 18 tūkst. licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
Nuo 2013 metų sausio 1 d. mažmeninėse prekybos vietose bus draudžiama parduoti alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, išpilstytus į didesnę nei 1 litro tarą bei parduoti sidro, alaus ir alaus mišinius, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 7,5 proc.
