Leidykla “Baltos lankos” išleido garsaus XIX a. prancūzų rašytojoBarbey d’Aurevilly apysakų rinkinį “Šėtoniškosios”.
Barbey d’Aurevilly – Lietuvoje beveik nežinomas, tačiau svarbų pėdsaką devynioliktojo šimtmečio literatūroje palikęs prancūzų rašytojas. Ekstravagantiškomis pažiūromis ir gyvenimo būdu amžininkus audrinęs prozininkas šiandien pelnytai laikomas vienu iš prancūzų literatūros klasikų. Sėkmę ir tikrą šlovę jam atnešė trumpų apysakų rinkinys „Šėtoniškosios“ (1874).
Kas tos „šėtoniškosios“? Ar turimos omeny šešios apysakos, kurių intrigos ugnį, rodytųsi, kursto pats šėtonas? O gal „šėtoniškomis“ vadinamos moterys, pagrindinės šių kūrinių veikėjos, paklūstančios savo prigimčiai ir aistringai žaidžiančios su likimu? Atrodo, autoriui paranki ši dviprasmybė.
Galbūt Barbey d’Aurevilly kūrinius reikėtų laikyti žaviu ir intriguojančiu XIX amžiaus dekadanso pavyzdžiu, bet ir šiandien jie daro įspūdį minties lankstumu, kuriam išreikšti pasirinktos rafinuotos kalbos priemonės. Knyga patraukia pasakotojo ironija, sąmoju, o dar labiau – netikėtais siužeto vingiais, išraiškingomis veikėjų charakteristikomis ir tiesiog šių laikų literatūroje primirštamu teksto skaitymo malonumu.
Bet ar šiandien dekadansu begalima laikyti pasakojimus apie žmogų sudeginančias aistras, romantišką žudymąsi iš meilės? Kažin. Tai tiesiog gerai parašyta ir puikiai lietuviškai skambanti, vertėjos Ramutės Ramunienės talentingai išversta proza.
