Šiandien, kai trūksta darbo ir tenka krautis lagaminus svetur, vis dažniau kyla klausimas: jeigu nebūtume savo pramonės išdraskę, savo gamyklų išvogę, išparceliavę, įrenginių išvežę į metalą, galbūt nereikėtų niekur dangintis. Būtų darbo, būtų uždarbio. Buvęs penkių Lietuvos vyriausybių narys Albertas Sinevičius „Respublikai“ sakė, kad ne visos įmonės turėjo perspektyvą išlikti, bet daugelio jų barbariškas sunaikinimas neturi pateisinimo. „ Net išsižiojau išgirdęs, kad 2010 metais Lietuva įsivežė 22 proc. pieno. Lietuva įsivežė pieno! Baisu. Anksčiau gamindavo apie 3 mln. kg pieno, pusę iš jo pagamintų produktų išveždavo, o šiandien pieną išsukame, pasukas išpilame ir vežame gryną grietinėlę į Lenkiją. Iš Lenkijos mūsų žmonės gabenasi sviestą, varškę. Kur logika?“ – sakė Albertas Sinevičius. – „Ką pastatėme? Stadionus kelis pastatėme, bažnyčių pristatėme. Labai lengva sugriauti ir labai sunku viską atstatyti. Sugriovėme linų pramonę, o tai jau tikrai nedovanotina. Visame pasaulyje tik duok liną, iš rankų traukia, o mes juos sunaikinome.“ RESPUBLIKA
Graikijos, Ispanijos bankrotai turėtų likusiam pasauliui atverti akis, kad bankų ekspertai, tikinantys, jog kasdienis skolinimasis yra normalu, įžūliai meluoja. O Lietuvos Vyriausybė iki šiol kiekviena proga mėgsta pasigirti, kaip esą pigiai jai pavyko pasiskolinti „rinkose“. Apie skolinimosi pražūtingumą „Respublika“ kalbėjosi su ekonomistu akademiku Antanu Buraču. „Kas visą šį “skolinimosi gerovės„ burbulą pučia? Kas tie “ekspertai„ ir “specialistai„, kuriems tokia valstybės lindimo į beviltiškas skolas politika yra naudinga?“ – „Aiškiausiai čia matomas užsienio bankų ekspertų interesas, kuris yra paprastas: jie skolina pinigus ir iš to gyvena. Tai visų bankų biznis. “Laisvosios rinkos specialistų„ interesas yra uždirbti pelną bet kokia kaina – ar gyventojų, ar Vyriausybės sąskaita“. RESPUBLIKA
Pradėjus detaliau analizuoti suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos prie Kiaulės nugaros niuansus, aiškėja aplinkybės, kurios šį terminalą tik brangins. Terminalo pirso statybos techninę užduotį rengė „Klaipėdos naftos“ konsultantė JAV kompanija „Flour S.A.“ Ji pateikė duomenis, pagal kuriuos pirsas gali kainuoti nuo 100 iki 228 mln. litų. Jei specializuoto pirso statyba kainuotų per 200 mln. litų ir jį turėtų įrengti vien Uosto direkcija, tai gerokai kirstų per kitas Klaipėdos uosto investicines programas. KLAIPĖDA
Vietinė rinkliava už atliekų išvežimą ir tvarkymą Klaipėdoje mažiausiai dešimtadaliu gali sumažėti jau nuo kitų metų pradžios, tačiau tik tuo atveju, jeigu miesto valdžia paskubės priimti reikiamus sprendimus. „Laiko dar yra, manau, kad visi pasistengs ir Tarybos posėdyje šį sprendimą patvirtinsime“, – sakė penktadienį Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Anot jo, rinkliavą apkarpyti ketinama mažiausiai 10 proc., yra tikimybė, kad kaina kristų dar labiau. Galimybė mažinti mokestį atsirado paaiškėjus, kad Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) pelno perteklius siekia apytiksliai 5–6 mln. litų. VAKARŲ EKSPRESAS
Duris poilsiautojams atveria renovuota buvusi valstybės vadovybės rezidencija „Auska“. Prabangi vila ant jūros kranto, kuri buvo statyta Sovietų Sąjungos vadovui Leonidui Brežnevui, nuo šiol dirbs visus metus. „Iš tiesų Brežnevas čia niekada nėra buvęs, tačiau tų laikų dvasia perduota puikiai. Ją bandysime išlaikyti ir toliau nepaisant visų pliusų ir minusų“, – kalbėjo viešbučio direktorius Vygintas Lekavičius. Naujovė, kurios dar Lietuvoje nenaudoja kitos turistų traukos vietos – erkių išnaikinimas visame plote. Kadangi nuo kitos savaitės į Palangą visą vasarą tiesioginiu reisu pradės skraidyti kassavaitinis lėktuvas į Maskvą, laukiamas rusų turistų antplūdis ir susidomėjimas šia vieta. VAKARŲ EKSPRESAS
