JAV prezidentas Barackas Obama ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pirmadienį paspaudė rankas vienas kitam Jungtinių Tautų būstinėje ir surengė pirmas reikšmingas dvišales derybas per dvejus metus, bet nesugebėjo išspręsti ginčo dėl Basharo al Assado ateities vaidmens.
Anksčiau jiedu kreipėsi į JT Generalinę Asamblėją su konkuruojančiomis kalbomis – B.Obama pasmerkė V.Putiną už paramą Siriją valdančiam „tironui“, kuris žudo vaikus, o Rusijos lyderis kaltino dėl „Islamo valstybės“ iškilimo nepasisekusias JAV intervencijas Artimuosiuose Rytuose ir sakė, kad pasaulis turi paremti B.al Assado kovą su džihadistais.
Rusijos lyderis ragino JT Generalinės Asamblėjos narius susivienyti kovai su brutalia džihadistų grupuote ir perspėjo, kad jis planuoja sustiprinti paramą B.al Assado pajėgoms ir neatmeta oro smūgių galimybės.
Esama galimybės kartu dirbti
Vėliau V.Putinas ir B.Obama surengė pusantros valandos trukusį susitikimą, kurį Rusijos lyderis apibūdino kaip „konstruktyvų ir dalykišką", o aukšto rango JAV pareigūnas pavadino „dalykišku apsikeitimu nuomonėmis“.
V.Putinui, regis, patiko, kad B.Obama sutiko su tuo, jog Rusija turi dalyvauti diskusijoje, ir jis sakė: „Manau, esama galimybės kartu dirbti dėl bendrų problemų."
Abu lyderiai sutarė, kad Sirijoje turi vykti politinės pereigos procesas, tačiau, kaip pažymėjo vienas amerikiečių pareigūnas, jų nuomonės kardinaliai išsiskyrė dėl B.al Assado vaidmens.
„Manau, rusai tikrai supranta, kaip svarbu, kad Sirijoje būtų rastas politinis sprendimas ir vyktų procesas, kurio metu būtų siekiama to politinio sprendimo“, - sakė pareigūnas.
„Mūsų nuomonės išsiskiria dėl to, koks turėtų būti to proceso rezultatas“, - pridūrė jis.
Pirmą kartą per dešimtmetį kreipdamasis į Jungtines Tautas, V.Putinas įspėjo, jog yra „didžiulė klaida nebendradarbiauti su sirų (B.al Assado) pajėgomis, kurios akis į akį kaunasi su teroristais“.
„Turime spręsti problemas, su kuriomis visi susiduriame, ir suburti plačią antiteroristinę koaliciją“, - sakė Rusijos lyderis, pasiūlydamas JT Saugumo Tarybai priimti rezoliuciją dėl tokios koalicijos, kurioje dalyvautų ir B.al Assadas bei Iranas.
B.Obama savo ruožtu sakė, kad Vašingtonas pasirengęs bendradarbiauti su Rusija ir netgi Iranu kovojant su „Islamo valstybės“ džihadistais, bet įspėjo, jog tai neturi reikšti, kad B.al Assadas liks valdžioje Damaske neribotą laiką.
„Jungtinės Valstijos pasirengusios dirbti su bet kuria šalimi, įskaitant Rusiją ir Iraną, kad būtų išspręstas šis konfliktas“, - pažymėjo jis.
B.Obama tvirtino, kad užuot kovojęs su islamo ekstremizmu, B.al Assadas savo veiksmais, tokiais kaip „statinių su sprogmenimis mėtymas žudant nekaltus vaikus“, skatina sirus jungtis prie džihadistų grupuočių.
Dominavimo centras
Duodamas atkirtį oponentui, V.Putinas dėl smurtinio ekstremizmo išplitimo kaltino JAV karines intervencijas Irake ir Libijoje, kurios, pasak Rusijos lyderio, sukėlė chaosą Artimuosiuose Rytuose.
Po Šaltojo karo pabaigos, tvirtino V.Putinas, Vakarai iškilo kaip naujas pasaulio „dominavimo centras“ ir arogantiškai suteikė sau teisę jėga spręsti konfliktus.
Ši galia atvedė prie „anarchijos regionų atsiradimo Artimuosiuose Rytuose su ekstremistais ir teroristais“, – pažymėjo jis.
V.Putinas pažymėjo, kad antskrydžių, kurios vykdo JAV vadovaujama Vakarų ir arabų šalių koalicija prieš „Islamo valstybę“ negalima pavadinti teisėtais, nes jų neprašė Sirija ir neautorizavo Saugumo Taryba.
„Atkreipiu jūsų dėmėsį į tai, kad pagal JT chartiją, pagal tarptautinę teisę skrydžius virš šalies teritorijos, juo labiau smūgių sudavimą galima (vykdyti) tik pagal JT chartijos septintąjį straipsnį ir nusprendus JT Saugumo Tarybai, arba gavus tos ar kitos šalies pakvietimą“, – sakė jis.
„Todėl panašaus pobūdžio veiksmų, nors jų ir imamasi prieš teroristines organizacijas, negalima pavadinti teisėtais“, – pareiškė V.Putinas.
V.Putinas pažymėjo, kad Rusija neatmeta dalyvauti oro smūgių kampanijoje, jei tam bus suteiktas atitinkamas teisinis pagrindas.
„Kai dėl mūsų dalyvavimo, tai mąstome apie tai, nieko neatmetame. Bet jeigu veiksime, tai tik visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės normų“, – sakė jis žurnalistams.
„Galvojame dėl to, ką papildomai galėtumėme padaryti tam, kad palaikytumėme tuos, kurie iš tikrųjų yra (kovos) lauke, kaip sakoma, priešinasi teroristams ir kovoja su jais, tarp jų ir su ISIL. O tokių nedaug – Sirijos teritorijoje tai pirmiausiai Sirijos armija ir kurdų daliniai“, – pridūrė V.Putinas pavartodamas kitą „Islamo valstybės“ akronimą.
Tačiau Rusijos lyderis pažymėjo, kad „apie jokias antžemines operacijas, apie Rusijos karių dalyvavimą antžeminėse operacijose nekalbama ir negali būti kalbama“.
Sprendimo kelias neina per Assadą
Kai kurios Europos valstybės sušvelnino savo poziciją dėl B.al Assado vaidmens pereinamuoju laikotarpiu, bet Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as liko ištikimas B.Obamos linijai.
„Rusija ir Iranas sako, kad nori būti sprendinio dalimi, – sakė jis. – Todėl mes turime dirbti su šiomis šalimis, jog paaiškintume, kad sprendimo kelias neina per Basharą al Assadą.“
Savo kalboje B.Obama konkrečiai nepaminėjo, koks likimas numatytas B.al Assadui siekiant iš naujo pamėginti užbaigti karą Sirijoje, kuris nuo 2011 metų jau pareikalavo daugiau kaip 240 tūkst. gyvybių.
Bet JAV lyderis pareiškė, kad negali būti jokio grįžimo į padėtį prieš karą, kai B.Assadas galėjo vienvaldiškai tvarkytis.
V.Putinas paniekinamai atmetė tokią poziciją, pareikšdamas, jog tik patys sirai gali nušalinti nuo valdžios savo lyderį ir jog B.al Assadas sutiko pradėti reformų programą, kad užsitikrintų platesnių sluoksnių dalyvavimą politiniame procese.
Pačių sirų reikalas
„Aš su didele pagarba žiūriu į savo kolegas – Amerikos ir Prancūzijos prezidentus, bet jie, kaip man žinoma ir kaip man atrodo, nėra Sirijos Respublikos piliečiai ir todėl vargu ar turėtų dalyvauti sprendžiant kitos šalies vadovybės likimą“, – sakė jis žurnalistams po susitikimo su JAV prezidentu.
„Tai vis dėlto pačių sirų reikalas“, – pridūrė jis, tačiau pripažino, kad Sirijoje vyksta „kruvinas konfliktas“.
„Todėl ir pasakiau, kad, palaikydami oficialios valdžios kovą su teroru, mes primygtinai reikalausime paraleliai vykdyti politinę pertvarką ir politinį procesą“, – pažymėjo V.Putinas.
„Kiek žinau, prezidentas Assadas su tuo sutinka“, – sakė jis.
Maskva nelauktai užklupo Vašingtoną, kai pasiuntė savo karių ir karo lėktuvų į karo nualintą šalį ir privertė pasaulio lyderius nenoromis pripažinti, kad B.al Assadas gali užsispirti kabindamasis į valdžią.
Be to, Rusija pradėjo diplomatinę iniciatyvą, sutardama su Iraku, Sirija ir Iranu, kad jų atstovai kartu dirbs Bagdade siekdami dalytis žvalgybos informacija dėl IS.
