Kitą dieną po to, kai JAV ir kitos penkios galingosios šalys paskelbė susitarusios su Iranu, B.Obama sakė, kad Jungtinėms Valstijoms iškilęs „fundamentalus pasirinkimas“ – pasinaudoti galimybe taikiai išspręsti šį klausimą arba ją praleisti. Kalbėdamas per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose, prezidentas savo pastabas akivaizdžiai taikė Kongresui, kurio įstatymų leidėjai nusiteikę blokuoti naujosios sutarties įgyvendinimą.
„Arba klausimas dėl Irano branduolinių apsiginklavimo bus išspręstas diplomatiškai, derybomis, arba jis bus išspręstas jėga, karu, – pabrėžė B.Obama. – Tokie yra pasirinkimai.“
Pagal antradienį paskelbtą sutartį, Irano branduolinė programa bus smarkiai suvaržyta ir budriai stebima, Jungtinėms Valstijoms ir kitoms galingosioms šalims siekiant užkirsti šiitiškai respublikai galimybę pasigaminti atominių ginklų. Manais bus palaipsniui atšauktos Iranui paskelbtos griežtos ekonominės sankcijos, atpalaiduoti milijardai dolerių įšaldytose sąskaitose ir panaikinti suvaržymai prekybai nafta.
„Tikiuosi, kad debatai (Kongrese) bus visaverčiai – ir taip turėtų būti“, – pabrėžė B.Obama, ragindamas skeptiškai nusiteikusius įstatymų leidėjus „atminti, kokia yra alternatyva“.
Praėjus maždaug valandai po spaudos konferencijos Baltuosiuose rūmuose pradžios B.Obama paklausė, ar žurnalistai turi daugiau klausimų apie Iraną.Toks pasiteiravimas buvo labai neįprastas prezidentui, kuris retai būna linkęs taip ilgai bendrauti su žiniasklaida. B.Obama išsitraukė iš kišenės popieriaus lapą, sakydamas, kad „pasižymėjo“ pagrindinius kritikų argumentus dėl tos sutarties ir nori kiekvieną iš jų aptarti.
Demonstruodamas, kad gerai išmano šio susitarimo techninę dalį, B.Obama per spaudos konferencijos stengėsi paneigti kritikų pareiškimus, aptardamas kiekvieną sutarties punktą.
Tačiau sutarties kritikai, tarp jų Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, toliau reiškė savo nepasitenkinimą. Trečiadienį kalbėdamas savo šalies parlamente B.Netanyahu tikino, kad Izraelis nėra įpareigotas laikytis naujosios sutarties, leisdamas suprasti, kad žydų valstybė bus pasiruošusi imtis karinių veiksmų prieš Irano branduolinę programą, net jeigu sutartis būtų įgyvendinama.
„Pasiliksime teisę gintis nuo visų savo priešų, – pabrėžė B.Netanyahu. – Turime jėgą, kuri yra didelė ir galinga.“
B.Obama sakė, kad jeigu nebūtų pavykę susitarti, tarptautinių sankcijų režimas, kuris atvedė Iraną prie derybų stalo, būtų subyrėjęs.
„Be sutarties rizikuotume tolesniais karais Artimuosiuose Rytuose, o kitos Artimųjų Rytų šalys jaustų paskatą irgi pasigaminti branduolinių ginklų“, – aiškino JAV vadovas, pridūręs, kad toks scenarijus galėtų peraugti į branduolinio ginklavimosi varžybas „pavojingiausiame pasaulio regione“.
B.Obama sakė, kad Jungtinės Valstijos stengsis užsitikrinti Teherano bendradarbiavimą kitose saugumo srityse, bet pripažino, kad šiitiškos respublikos elgesys gali likti nepasikeitęs.
„Mes dėl to nesilažiname“, – pabrėžė jis.
Siekdamas nustatyti toną besivystantiems debatams, B.Obama apgailestavo, kad jo politiniai oponentai skleidžia „spekuliacijas arba klaidinančią informaciją“ apie tą sutartį. Jis reiškė viltį, kad Kongresas patvirtins naująjį dokumentą, remdamasis faktais, bet pripažino: „Mes gyvename Vašingtone, o politikai kišasi.“
„Nesilažinu, kad Respublikonų partija palaikys šią sutartį“, – pridūrė B.Obama.
Kalbėdamas apie pasiekimą, kuris buvo vienas iš svarbiausių jo užsienio politikoje, B.Obama stengėsi paneigti konkrečius kritikų argumentus, tokius kaip susirūpinimas, ar sankcijos iš tikrųjų galėtų būti sugrąžintos, jeigu Iranas sukčiaus. Prezidentas tikino, kad tos priemonės gali būti atnaujintos, net jeigu joms prieštarautų Rusija arba Kinija.
Jis atmetė nuogąstavimus, kad Iranas gali naudoti procedūrinį vilkinimą, kad neleistų inspektoriams tikrinti įtartinų karinių objektų, kol taptų jau per vėlu. B.Obama argumentavo, kad pasaulis turės ištisus metus, per kuriuos galėtų imtis veiksmų, kol Iranas dar nebus spėjęs pasigaminti atominių bombų.
Atsakydamas į argumentus, kad atšaukus sankcijas Iranas gaus daug papildomų lėšų terorizmui finansuoti, B.Obama aiškino, kad Teheranas jau dabar remia Libano sukarintą organizaciją „Hizbollah“ ir kitas grupuotes. Prezidentas pridūrė, kad Irano vyriausybė yra spaudžiama savo piliečių visas papildomai gautas lėšas nukreipti stringančiai šalies ekonomikai gaivinti.
B.Obama taip pat palaikė sutartyje numatytą 24 dienų laikotarpį, per kurį Iranas turi suteikti tarptautiniams inspektoriams prieigą prie savo įtartinų karinių objektų, sakydamas, kad branduolinės medžiagos „palieka pėdsakų“. Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos turi ir kitokių priemonių stebėti tiems objektams.
Jungtinių valstijų ir daugelio Vakarų šalių televizija tiesiogiai transliavo šią B.Obamos spaudos konferenciją, suvokdamos didelį visuomenės susidomėjimą diplomatiniu proveržiu. Tačiau Irano valstybinė televizija tokios galimybės nesuteikė, nors ankstesnę dieną tiesiogiai transliavo B.Obamos pranešimą apie sudarytą susitarimą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
