Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino vertinimu, pernai 10,9 proc. padidėjęs palyginti su 2007-aisiais bankų turtas ir 18,9 proc. daugiau klientams suteiktų paskolų yra visiškai priimtini augimo tempai dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis.
Taip pat jis pastebėjo, kad tokius metų rezultatus lėmė praėjusių metų pirmieji trys ketvirčiai. Bankinei sistemai 2008 metų ketvirtasis ketvirtis buvo gana įtemptas, kurio metu, prieš tai nors ir nežymiai, tačiau augę, indėliai ir bankų turtas sumažėjo. 2008 metais bankų turto ir paskolų augimo tempai buvo mažiausi per pastaruosius kelerius metus, o šalies bankuose laikomi indėliai sumažėjo 4,7 proc. Reinoldijaus Šarkino pastebėjimu, „tai atspindi realią situaciją“. Gyventojų indėlių praėjusius metais padaugėjo 6,4 proc., ketvirtąjį ketvirtį jų sumažėjo 1,4 proc.
Lietuvos banko vadovas atvirai pasakė, kad praėjusių metų pabaigoje sumažėjo bankų sistemos paskolų portfelis, pablogėjo jo kokybės rodikliai. „Tai irgi mūsų ūkio realybės atspindys“, – pažymėjo Reinoldijus Šarkinas. Jis minėjo, kad pernai būsto paskolų išduota 24,8 proc. daugiau negu 2007-aisiais. Ketvirtąjį ketvirtį jų augimas sudarė 3 proc.
Bankų pateiktų neaudituotų metinių finansinių ataskaitų duomenimis, 2008 metais 7 šalies bankai ir 2 užsienio bankų skyriai dirbo pelningai, o 2 bankai ir 5 užsienio bankų skyriai patyrė nuostolių. Bendras šalies bankų uždirbtas pelnas 2008 metais siekė 902,6 mln. Lt – tai 21,9 proc. mažiau nei buvo 2007 metais. Praėjusiais metais bankų sistemos uždirbtas pelnas sumažėjo pirmą kartą po šešerių metų, per kuriuos bankų sistemos uždirbamas pelnas nuolat augo. Didžioji dalis bankų pelno buvo uždirbta per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius. O praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį bankų sistemos pelno augimas faktiškai sustojo: tą ketvirtį bankai uždirbo tik 18,2 mln. Lt pelno.
Atsakydamas į klausimą, kokios šių metų bankininkystės perspektyvos, Reinoldijus Šarkinas kalbėjo: „Viskas priklausys nuo to, kokia padėtis bus Lietuvos ekonomikoje. Jeigu sunkmetis tęsis, nebus lengva ir bankams“. Jis tikisi, kad ir šiomis sąlygomis dalis bankų uždirbs pelno, kartu prognozavo, jog tai pavyks ne visiems.
Reinoldijus Šarkinas akcentavo, kad praėjusiais metais visi šalies komerciniai bankai vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. Bankų sistemos likvidumo rodiklis, 2009 metų sausio 1 dienos duomenimis, sudarė 39,1 proc. ir daugiau kaip 9 procentiniais punktais viršijo Lietuvos banko nustatytą minimumą. Nors 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį bankų sistemos kapitalo bazė sumažėjo, tačiau bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis išaugo beveik 0,1 proc. punkto nuo 12,85 proc. iki 12,94 proc. (nustatytas minimalus reikalavimas 8 proc.).
Lietuvos banko vadovas nurodė, kad patronuojančių bankų ar kitų tai pačiai kontroliuojančio banko grupei priklausančių bankų lėšos per metus padidėjo 10,8 mlrd. Lt ir 2009 metų sausio 1 dieną pasiekė 38,4 mlrd. Lt, tai sudarė 46,3 proc. visų įsipareigojimų. Tie skaičiai paneigia kartais išsakomą nuomonę, kad bankai „išveža pinigus“ iš Lietuvos.
Paklaustas apie galimą euro įvedimo datą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas prisipažino nenorįs spėlioti, bet padarė prielaidą, jog Lietuva jau šių metų pabaigoje ar 2010 metais gali įvykdyti infliacijos kriterijų, kuris sutrukdė mūsų valstybei eurą įvesti 2007 metais. Tačiau jis išreiškė nerimą, kad gali iškilti pavojus dėl kitų dviejų kriterijų – valdžios sektoriaus deficito ir ilgalaikės palūkanų normos – įvykdymo. Vis dėlto Reinoldijus Šarkinas išsakė atsargų optimizmą, jog 2011-2012 metai gali būti euro įvedimo Lietuvoje reali data.
Lietuvos banko valdybos primininkas teigiamai įvertino Vyriausybės pastangas stabilizuoti valstybės finansų padėtį ir planus sukurti specialų bankų veiklos stabilizacijos fondą, iš kurio Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos, pritrūkusios lėšų, galėtų pasiskolinti. Lietuvos bankas dalyvavo kuriant tokio fondo sukūrimą numatančio Bankų sistemos finansinio stabilumo stiprinimo priemonių įstatymo projektą. Bet tas teisės aktas dar nėra priimtas. Daugelis valstybių turi priėmę panašius įstatymų paketus, kuriuose numatytos konkrečios vyriausybių pagalbos priemonės, skirtos bankų likvidumo palaikymui.
Reinoldijus Šarkinas neatmetė galimybės Lietuvai ateityje skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, akcentuodamas, jog, jeigu reikalui esant, taip būtų padaryta, „nebūtų nieko blogo“. Kartu Lietuvos banko valdybos pirmininkas nurodė, kad šiandien tokio skolinimosi būtinybės nėra.
