Kalbėdamas „Laisvosios bangos“ eteryje Lietuvos banko Priežiūros departamento direktorius Vytautas Valvonis teigė, jog apriboti Ūkio banko veiklą nuspręsta todėl, kad banko kapitalas buvo neigiamas. Priimti sprendimą paspartino ir visuomenėje susiformavusi neigiama nuomonė apie šį banką. „Banke buvo mažiau turto, nei buvo deklaruojama apskaitoje. Įvertinus tikrąją turto vertę, paaiškėjo, kad banko kapitalas labai neigiamas. Vadinasi, bankas artimiausi metu galėjo tapti nemokus. Kitas veiksnys, vakar paskatinęs priimti sprendimą, buvo rinkoje ir žiniasklaidoje sklandanti neigiama informacija. Iš banko pradėjo „bėgti“ indėliai. Kad dar labiau nepablogėtų banko padėtis, buvo priimtas sprendimas laikinai apriboti jo veiklą“, – „Laisvajai bangai“ teigė V. Valvonis.
Pasak Lietuvos banko atstovo, Ūkio banko veikla buvo stebima jau kurį laiką, o pastaraisiais metais su juo buvo ypač intensyviai dirbama. „Išryškėjo pagrindinės problemos. Jos buvo susijusios su pagrindiniu akcininku. Akcininko įmonėms ir su jo aplinkos žmonėmis siejamoms įmonėms bei fiziniams asmenims buvo suteikta labai daug paskolų, kurių vertė ir galimybės, kad paskolos bus grąžintos, buvo labai abejotinos. Su banko akcininku buvo daug kalbama, pabrėžiama, kad šias problemas reikia spręsti ir kad paskolos turi būti grąžinamos. Nustačius, kad paskoloms grąžinti lėšų nepakanka, prašyta įkeisti papildomą turtą. Tai vyko beveik metus. Bankas su akcininku pirma buvo parengę vieną planą, tačiau jis nebuvo vykdomas. Tada buvo pasiūlyta akcininkui papildomai įkeisti nuosavo turto. Šio plano akcininkas taip pat nevykdė. Tada neliko nieko kita, kaip priimti vakarykštį sprendimą“, - „Laisvajai bangai“ komentavo V. Valvonis.
Priežiūros departamento vadovas teigė, kad mintis apie Ūkio banko bankroto procedūrą nėra svarstoma. „Bankrotas yra paskutinis svarstomas variantas. Artimiausiu metu laikinasis administratorius turi pateikti savo išvadas, kaip šį banką pertvarkyti. Tikimasi, kad jis pasiūlys patį neskausmingiausią banko pertvarkymo modelį. Šiaulių bankas yra pareiškęs susidomėjimą Ūkio banko turtu ir apdraustais indėliais. Jeigu administratorius tvirtins, kad geriausia yra šį banką skaidyti į „gerąjį“ ir „blogąjį“ , į „gerąjį“ pateks visi apdrausti indėliai ir vadinamasis gerasis banko turtas, t. y. gerosios paskolos, pinigai, vertybiniai popieriai. Toks turtas sudarius sandorį būtų perduotas kitam bankui ir visi indėlininkai taptų kito banko klientais. „Blogasis“ bankas bankrutuotų“, – tolesnį Ūkio banko likimo scenarijų atskleidė V. Valvonis.
Lietuvos banko Priežiūros departamento direktorius pabrėžė, kad Ūkio banko indėlininkams neverta panikuoti ir, atsiradus galimybei, skubėti atsiimti indėlių. Ūkio banke esantiems indėliams ir toliau yra skaičiuojamos palūkanos. Jeigu vyks „gerojo“ ir „blogojo“ banko scenarijus ir apdraustieji indėliai bus perduoti kitam bankui, nereikia pulti į kitą banką jų atsiimti. Priešingu atveju žmonės praras palūkanas ir patirs nuostolius. „Snoro“ atvejis parodė, kad indėlių draudimo sistema puikiai veikia“, – sakė V. Valvonis. Taip pat Lietuvos banko Priežiūros departamento direktorius teigė, kad nereikia jaudintis ir dėl palūkanų normų, nes, indėlius perkėlus į kitą banką, jos nekis, kol nesibaigs jų terminai.
Apibendrindamas V. Valvonis teigė, kad galimybė, jog Ūkio bankas bus toks, koks buvo iki šiol, labai menka. „Viskas dar priklausys nuo laikinojo administratoriaus išvadų. Vis dėlto tikimybė, kad Ūkio bankas bus toks, koks buvo iki šiol, yra labai maža. Savarankiškai jis tikriausiai jau nebegalės veikti, nes nuostoliai yra dideli. Nebent atsirastų investuotojas, kuris padengtų banko nuostolius. Tai mažai tikėtina“, – teigė jis.
