Pirmadienį Lietuvos bankas pateikė pasiūlymą, kaip būtų galima sumažinti bankų taikomus įkainius, tačiau tam reikia pačių bankų pritarimo. Be bankų iniciatyvos įkainius sumažintų tik aršesnė konkurencija mokėjimų rinkoje.
Susimokame net už banko reklamą
„Mokėjimo paslaugų teikėjai (MPT) nustato savo paslaugų įkainius atsižvelgdami į sąnaudas ir konkurencines sąlygas. Šioms sąnaudoms priskiriamos klientų nurodymų, pateiktų internetu priėmimas, autentiškumo ir sąskaitos likučio patikrinimas, nurodymų apdorojimas banko viduje arba per mokėjimo sistemas ar bankus korespondentus, taip pat gautų pervedimų apdorojimas ir įskaitymas į gavėjo sąskaitą, nurodymų atšaukimas ir grąžinimas, naujų klientų paraiškų apdorojimas, reklama ir rinkodara, sukčiavimo kontrolė ir nuostoliai dėl sukčiavimo, pinigų plovimo prevencija, duomenų bazių įrašų ir popierinių dokumentų saugojimas bei archyvavimas, klientų skundų nagrinėjimas ir papildomos informacijos teikimas, pavyzdžiui, skambučių centro veikla“, - balsas.lt sakė Tomas Karpavičius, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas.
Anot jo, standartinius įkainius už internetu inicijuotus kredito pervedimus į kitus bankus pastaruoju metu padidino tik vienas bankas. Dauguma bankų jų nekeitė nuo 2012 m. vidurio, o kai kurie bankai juos net sumažino.
„Paslaugų kainodaros peržiūrėjimas yra nuolatinis procesas, kurį atlieka visos verslo įmonės ir paslaugų teikėjai, bankai nėra išimtis. Siekiama, jog paslaugų įkainiai atitiktų rinkos kontekstą, todėl stengiamasi įvertinti patiriamus kaštus, įvertinti išorinės rizikos faktorius, numatyti rinkos tendencijas. Klaidinga yra manyti, jog paslaugų tarifai gali būti tik didinami. Kai kurioms paslaugoms būna pritaikomi ir sumažinti tarifai. Pavyzdžiui, siekiant paskatinti gyventojus už komunalines paslaugas atsiskaityti greičiau ir paprasčiau elektroniniu būdu, dar 2012 m. „Swedbank“ atpigino mokėjimus interneto banke šiai paslaugai ir 5 įmokas už komunalines paslaugas įkainojo kaip vieną. Bet iš esmės, jei sąskaita yra susieta su galiojančia banko mokėjimo kortele, už tokios sąskaitos tvarkymą mokėti nieko nereikia“, - sakė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
Pinigus gauti reiškia ir juos prarasti
Dauguma žmonių stebisi, kad bankai apmokestina ne tik pinigų siuntimą, bet ir gavimą. Negana to, už pinigų perlaidą susimoka ne tik gavėjas, bet ir siuntėjas. LB atstovas tvirtina, kad tai – visoje Europos Sąjungoje įprasta praktika.
„Mokėjimų įstatyme numatyta, kad jeigu vykdant mokėjimo operaciją valiuta nėra keičiama, gavėjas moka jo mokėjimo paslaugų teikėjo (MPT) nustatytą komisinį atlyginimą, o mokėtojas moka jo mokėjimo paslaugų teikėjo nustatytą komisinį atlyginimą. Gavėjo MPT įskaito į jo sąskaitą pervestas lėšas gavėjui ir už tai ima komisinį atlyginimą“, - sakė T. Karpavičius.
Pasak jo, tai būtina, kad davėjo MPT galėtų palaikyti infrastruktūrą, gauti lėšas iš kitų MPT, t.y. mokėtojų MPT, ir įskaityti jas kaip reikalauja teisės aktai. Kai pinigų pervedimai vyksta banko viduje, komisiniai mokesčiai nėra taikomi. „Patirtis mokesčių srityje parodė, kad sistema yra veiksmingiausia, kai mokesčius mokėtojas ir gavėjas pasidalija, kadangi sudaromos palankesnės sąlygos automatizuotam mokėjimų apdorojimui“, - sakė pašnekovas.
Pavyzdžiui, „Swedbank“ už į klientų sąskaitas pervestų lėšų litais administravimą nuskaičiuoja 1,2 Lt, užsienio valiuta – 5 Lt.
Sustabdyti bankus gali tik konkurencija
SEB bankas už lėšas, pervestas į kliento sąskaitą iš kitų Lietuvoje registruotų bankų, taiko 1,40 Lt, tačiau pasirinkusieji paslaugų planus ar sudariusieji darbo užmokesčio sutartis naudojasi mažesniais įkainiais. Mėnesinį banko sąskaitos tvarkymo mokestį privatiems ir verslo klientams bankai taiko tik tiems, kurių sąskaitos nėra susietos su galiojančia debeto kortele.
„SEB bankas laikosi nuostatos skatinti klientus pirmiausia naudotis elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis. Todėl banke ir toliau išlieka pigesnės ne banko skyriuje atliekamos operacijos, o tos, kuriomis klientai gali naudotis patys“, - sakė Linas Januševičius, SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius.
Visgi pagrindinių Lietuvoje veikiančių bakų įkainiai už elektronines paslaugas vis dar yra palyginti dideli. LB nuomone, tai paslaugų pigimą paskatintų tik didesnė konkurencija. „Didesnė konkurencija tarp MTP gali veikti mokėjimo paslaugų įkainius mažėjimo linkme. Pastaraisiais metais Lietuvoje veiklą plėtoja mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos, kurios siūlo konkurencingus įkainius už mokėjimo paslaugas“, - sakė T. Karpavičius.
Kaimynai turi savas taisykles
Lietuvos banko žiniomis, Latvijoje ir Estijoje nėra įprasta imti komisinio atlyginimo už lėšų įskaitymą, kai gavėjo MPT ir mokėtojo MPT nėra tas pats.
„Lyginti skirtingų šalių bankų kainodarą yra sudėtinga, nes nors Lietuva, Latvija ir Estija geografiškai yra tame pačiame regione, rinkos situacija kiekvienoje šalyje skiriasi. Rinkos susiformavo atskirai, susiklostė skirtingos rinkos sąlygos, todėl skiriasi kainodara ir konkurencinė aplinka. Todėl net toms pačioms finansinėms grupėms priklausantys bankai, turi atsižvelgti ir prisitaikyti prie konkrečios šalies rinkos, teisinio reguliavimo, konkurencinės aplinkos – pavyzdžiui bankas Estijoje gali netaikyti įkainio vienai paslaugai, tačiau apmokestina kitą paslaugą, kuri yra nemokama Lietuvoje ir atvirkščiai“, - sakė SEB banko atstovas.
Pasak jo, netikslu lyginti trijose skirtingose valstybėse taikomus įkainius, nes rinkos yra skirtingos ne tik konkurencine aplinka, bet ir kita specifika – pavyzdžiui mokėjimo kortelių rinka Estijoje yra daug labiau išplėtota, nei Lietuvoje, gyventojai Estijoje daug rečiau atsiskaitymams naudoja grynuosius pinigus
Siūlo būdą mažinti įkainius
Lietuvos bankas mokėjimų rinkos dalyviams pasiūlė naujovių – jos sukuria prielaidas spartinti mokėjimus ir mažinti jų įkainius klientams. Įdiegus siūlomą mokėjimo sistemą, jau nuo 2015 m. būtų teikiama nauja skubių mokėjimų paslauga. Iki 2016 m. sausio 1 d. būtų įdiegta europinius SEPA standartus atitinkanti mažmeninė mokėjimų sistema eurais. Jungtis prie Lietuvos banko sistemos pakviesti ne tik bankai, bet ir kredito unijos, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos. Lietuvos banko pasiūlymai ypač naudingi galutiniam vartotojui, kuris gautų geresnę paslaugos kokybę už mažesnę kainą.
Euro įvedimas taip pat prisidės prie konkurencijos didėjimo, nes tada visi mokėjimai bus vykdomi bendroje mokėjimų eurais erdvėje – SEPA. Tai leis mokėtojams ir gavėjams pasirinkti savo mokėjimo paslaugų teikėją visoje euro zonoje ir naudotis juo vykdant mokėjimus į bet kurį mokėjimo paslaugų teikėją SEPA erdvėje bei gaunant mokėjimus iš bet kurio mokėjimo paslaugų teikėjo.
„Klausimas tik vienas – kiek mes sugebėsime pasinaudoti šiomis galimybėmis“, - sakė T. Karpavičius.
