Antradienį Tauragėje lankęsis „Swedbank“ Klaipėdos regiono vadovas Vytautas Adomaitis susitikime su žurnalistais perspėjo, kad reikia susitaikyti su tuo, kad ateinantys metai bus ekonominio nuosmukio metai ir kad tam reikia ruoštis.
Lietuva pereina į recesiją
Bankai yra ta veiklos sritis, kuri labiausiai jaučia šalies finansinę situaciją. O ji, V.Adomaičio įsitikinimu, nėra tokia gera, kad dėl to nereikėtų susirūpinti.
„Visi rodikliai rodo, kad situacija prastėja - BVP augimas lėtėja, nedarbo lygis auga, lėtėja ir realaus darbo užmokesčio augimas. Visi šie ženklai ir dar daugelis kitų rodo, kad šalis pereina nuo ekonominio augimo į recesiją. Akivaizdu, kad krizė prasideda, ir mes jaučiame tik jos pradžią. Toliau bus dar blogiau“, - susitikimo pradžioje nelinksmas prognozes pažėrė bankininkas.
„Swedbank“ banko analitikų duomenimis, praėjusiais metais metinis Lietuvos ekonomikos augimas buvo 8,8 procento. Šiemet pirmąjį ketvirtį ekonomika išaugo 7 procentais, antrąjį ketvirtį - 5,2 procento, o trečiąjį - tik 3,1 procento. Todėl vidutinis šių metų šalies ekonomikos augimas, „Swedbank“ prognozėmis, bus tik 4,5 procento. Kitus metus analitikai piešia dar niūriau. „Swedbank“ prognozės sako, kad 2009 metais Lietuvos ekonomika augs tik 0,5 procento.
„Visai realu, kad 2009 metais matysime ekonomikos recesiją. Tik klausimas, kiek ilgai ji tęsis“, - sakė V. Adomaitis.
Eksportas gali išgelbėti
Pasak V. Adomaičio, dėl prastėjančios ekonominės situacijos, vietinėje šalies rinkoje vartojimas mažės. Šiuo metu vartojimą palaiko inertiškumas, t.y. gyventojai dar tebeperka iš inercijos. Tačiau, bankininko teigimu, tai truks neilgai. Sumažėjus vartojimui, vienintelė išeitis - lietuviškąją produkciją realizuoti užsienio rinkose. Tačiau kad tai įvyktų, Lietuvos eksportuotojai turi būti pajėgūs konkuruoti su užsienio gamintojais. Krizės metu paaiškės, kiek Lietuvos įmonės yra tam pasiruošusios. Pagal paskutinius duomenis, Lietuvos eksportas nuo antrojo šių metų ketvirčio sumažėjo kone perpus.
Daugės bedarbių
Apibendrindami situaciją darbo rinkoje „Swedbank“ analitikai teigia, kad įtampa, anksčiau slėgusi darbdavius, dabar persikelia ant darbuotojų pečių.
Anot V. Adomaičio, pasaulyje yra apie 3 procentus potencialių bedarbių, kurie net ir geriausiomis sąlygomis nesutinka dirbti. Tuo tarpu Lietuvoje 2007 metais nedarbo lygis buvo pasiekęs 4,3 procento, todėl, bankininko vertinimu, tik nedaugelis žmonių neturėjo darbo ir nuolatinių pajamų. Dabar situacija keičiasi - daug įmonių, bandydamos sutaupyti gamybos kaštus, atleidinėja darbuotojus. Dėl to kyla bedarbystės rodikliai. „Swedbank“ analitikų nuomone, darbo užmokestis jau krinta ir dar kris, o bedarbių skaičius 2009 metais išaugs iki 6,5 procento.
Vartojimas mažės
Apibendrindamas banko analitikų prognozes V. Adomaitis sakė manantis, kad išaugęs pesimizmas ir padidėjusi skolinimosi kaina lėtins vartojimo ir investicijų augimą. Vartojimas taip pat sumažės dėl išaugusio nedarbo ir sumažėjusių realiųjų pajamų. Remdamasis išvadomis jis teigė, kad žemiausio ekonomikos augimo taško tikimasi ateinančių metų rudenį arba 2010 metų pirmojoje pusėje, o ekonomikos atsigavimo - 2011-2012 metais.
Patarė, kaip išgyventi
V. Adomaičio teigimu, verslas ir toliau turėtų nuožmiai kovoti su kaštais, kaip įmanoma greičiau mažinti turimas skolas, susikoncentruoti tik ties pagrindine veikla ir stengtis didinti efektyvumą.
Bankininkai negailėjo patarimų ir žmonėms. V. Adomaitis sakė, kad gyventojai dabar turėtų atsisakyti ne pirmo būtinumo brangių pirkinių, tik labai gerai įvertinę savo galimybes, skolintis, nepasiduoti panikai ir skaičiuoti savo pajamas ir išlaidas.
„Taip pat reikėtų taupyti, tik ne kojinėse. Šiuo metu bankai siūlo aukštas palūkanas už indėlius, todėl terminuotieji indėliai taip pat būtų vienas iš taupymo būdų“, - susitikimo pabaigoje sakė „Swedbank“ Klaipėdos regiono vadovas.
Gintaras Gražinskas
