Santaupomis susirūpinusių „Snoro“ indėlininkų vakar laukė dvi žinios. Geroji naujiena – valstybei pervedus beveik 3,8 mln. mlrd. litų, SEB bankas pradėjo mokėti draudimo išmokas gyventojams, blogoji – atėjusiesiems jų atsiimti banko filialuose Panevėžyje kilometrinėse eilėse teko ištverti ne vieną valandą.
Išmokė tvarkyti finansus
Į miesto centre esantį SEB banką vakar apie vidudienį sunkiai būtų galėjęs ir uodas nosį įkišti. Pirmieji „Snore“ laikytais pinigais susirūpino vyresnio amžiaus žmonės. Kai kurie pensininkai buvo nusiteikę banke praleisti nors ir visą dieną, bet santaupas susitvarkyti.
Atsiimti grynuosius ar paklausyti finansų ministrės Ingridos Šimonytės patarimo ir investuoti lėšas į indėlius bankuose arba valstybės vertybinius popierius? Eilėje stovintieji į banką atėjo jau apsisprendę. Dauguma neketino atsiimti grynųjų, prašė pinigus pervesti į kitų bankų sąskaitas. Žmonės pasakojo išmokę bene svarbiausią asmeninių finansų tvarkymo pamoką – santaupas išskirstyti po kelis bankus.
„Jei vienas atims pinigus, gal kitas atiduos. Kad nors vaikai turėtų už ką mane palaidoti“, – svarstė iš rajono atvažiavusi pensininkė.
Greta stovintis jos bendraamžis samprotavo, kad ne piniguose laimė, o jau numirusį tikrai kas nors palaidos – bala nematė tų santaupų.
Už tokias kalbas pyktelėjusi senjorė pasiguodė, kad per tą „Snoro“ sumaištį jai taip sušlubavusi širdis, kad be lašiukų nė kojos iš namų nekelianti. Vaistų moteriškei prireikė ir banke.
„Gal pusvalandį eilėje stoviu, tiek žmonių, kad nebėra kuo kvėpuoti“, – dejavo pensininkė.
Investuoja į nekilnojamąjį turtą
Prie SEB banko mindžikavę du pagyvenę bičiuliai Antanas ir Petras tik numojo ranka paklausti, ką ketina daryti su „Snore“ laikytais indėliais.
„Neišstovėsiu tokioje eilėje, sveikatos tiek neturiu. Nežinau, ką daryti su pinigais. Jau ne kartą Lietuvoje parazitiškai bankai griuvo, aš nuostolių nesu patyręs, bet mano buvusi bendrovė dėl „Litimpexo“ nukentėjo. „Švancas“ Aleksandras Abišala, buvęs ministras pirmininkas, net straipsnį buvo parašęs, kad bankas yra verslas, o verslas visada rizika. Tai ko iš tų bankų norėti?“ – svarstė Antanas.
Panevėžiečio nuomone, šiais laikais patikimiausias bankas – po žemėm pakastas stiklainis su įdėta kojine.
Jo bičiulis Petras finansinius dalykus vertino kur kas rimčiau. Petras stengiasi su bankais turėti kuo mažiau reikalų. Vyras įsitikinęs, kad saugiausia investicija – nekilnojamasis turtas.
„Taip, kaip atsitiko „Snorui“, gali pasitaikyti bet kuriam bankui. Indėliai gali pražūti, o namas nesugrius. Parduosiu ir turėsiu iš ko gyventi. Būstas visada turės paklausą, žmonėms visais laikais reikia stogo virš galvos“, – kalbėjo inteligentiškai atrodantis Petras.
Išvydusi banke eilę Elena Šulskienė suko atgal. Moteris teigė verčiau palauksianti keletą dienų nei gaiš laiką mindžikuodama sausakimšame banke. Panevėžietė tvirtino pasitikinti valstybe ir jaučiasi visiškai rami dėl „Snore“ laikytų indėlių.
„Neverta stumdytis eilėje, jei valstybė garantuoja draudimą, pinigai neprapuls. Grynųjų neimsiu. Namuose laikyti nebūtų saugu, geriau pervesiu į SEB banką. Man jis atrodo patikimas“, – svarstė E. Šulskienė.
Žmonės šalo už durų
Prie SEB banko filialo Klaipėdos gatvėje nuo ankstyvo ryto išsirikiavę žmonės juokauti nebuvo nusiteikę. Kitaip nei atėjusiesiems į centrinį filialą, jiems teko šalti lauke už durų. Į vidų žmonės buvo įleidžiami tik kam nors išėjus iš banko.
